ŽIV iš įkalinimo įstaigų į išorę išneša moterys: kaip tai sustabdyti?

Didėjant ŽIV atvejų įkalinimo įstaigose, didėja ir rizika, kad daugiau šių atvejų išeis ir į „išorę“: mat ilgalaikių pasimatymų su moterimis metu įkalinti asmenys gali perduoti virusą joms, jei santykiaudami su jomis nesinaudoja prezervatyvais. Šios problemos nepanaikina švietėjiškos programos – jos mastą sumažinti gali pačių nuteistųjų ir jų lankyti atvykstančių moterų sąmoningumas. Pastarosios turėtų nebijoti klausti savo partnerių, ar jie pasitikrinę dėl ŽIV.

Reklama

Daugiausia atvejų – Alytaus pataisos namuose

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pastaruosius dvejus metus (2016-2017) daugėjo naujų ŽIV infekcijos atvejų, kurie nustatyti Kalėjimo departamentui pavaldžiose įstaigose.

Iš viso Kalėjimų departamentui (KD) pavaldžiose įstaigose buvo diagnozuota 2016 m. – 70 naujų ŽIV infekcijos atvejų, o per 2017 metų 10 mėnesių – 83. Daugiausiai pernai naujų ŽIV atvejų nustatyta Alytaus pataisos namuose – 50, iš kurių 7 asmenims rastas ŽIV antigenas, nurodantis, kad nuteistasis galėjo užsikrėsti visiškai neseniai, t.y. maždaug mėnesio laikotarpiu. Vadinasi, labai tikėtina, kad užsikrėtimas įvyko įkalinimo įstaigoje.

Perduoda virusą aplankyti atvykusioms moterims

„Žinant tai, jog Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantys vyrai turi ilgalaikius pasimatymus su savo žmonomis ar partnerėmis, labai aktualu, kad  jie savo užkrėstumo ŽIV neslėptų nuo savo partnerių ir naudotųsi apsaugos priemonėmis lytinių santykių metu. Žinoma, gali atsitikti ir taip, jog užsikrėtę ŽIV gali net nežinoti, jog yra užsikrėtę, nes pradžioje ŽIV liga nepasireiškia jokiais simptomais, tačiau toks žmogus, intymiai kontaktuodamas su kitų žmogumi, gali perduoti virusą – šiuo atveju į įkalinimo įstaigą aplankyti savo vyrų atvykusioms moterims“, – aiškina ULAC.

Gydytojai ragina moteris, kurios lanko nuteistuosius įkalinimo įstaigose, nebijoti paklausti savo vyrų, ar jie pasitikrino dėl ŽIV, ar jie žino savo tyrimo rezultatą. Jei moterys negauna atsakymų į šiuos klausimus, tuomet santykių metu turi būti naudojamas prezervatyvas bei praėjus maždaug mėnesiui po kontakto moterys turi pasitikrinti pačios. Pats greičiausias būdas – įsigyti greitą ŽIV testą vaistinių tinkluose ar elektroninėse parduotuvėse.

Nebijo užsikrėsti

ULAC pažymi, kad, kaip ir bendroje populiacijoje, taip ir tarp nuteistųjų ŽIV baimė yra kiek nuslūgusi, nes išrasti labai efektyvūs ŽIV ligos gydymo vaistai, kurie organizme nesunaikina viruso, bet slopina jo dauginimąsi, kas sulėtina ŽIV ligos progresavimą bei užtikrina užsikrėtusiųjų geresnę sveikatą ir gyvenimo kokybę bei praktiškai nesutrumpina gyvenimo.

„Kitaip tariant, nuteistieji žino, kad gaus nemokamai ŽIV ligos gydymą ir mirtis nuo ŽIV nebegresia, todėl ir baimės mažiau. Tačiau čia labai svarbu pabrėžti, jog kiekvieno žmogaus organizmas labai individualiai gali sureaguoti į medikamentus, o jei dar vartojami narkotikai ar kitaip alinamas organizmas, tai gyvenimo trukmę bei kokybę gali labiau lemti žalingi veiksniai nei ŽIV ligos gydymo sėkmė“, – aiškinama ULAC komentare.

Nebeslepia, kad užsikrečia dėl narkotikų vartojimo

Kalbant apie nuteistųjų požiūrį į ŽIV, pirmiausia esą reikia žinoti, kokių keliu tarp jų plinta ŽIV.

„Niekas nebeslepia, jog įkalinimo įstaigose ŽIV plinta dėl narkotikų vartojimo. Vadinasi, ŽIV infekcijos priežastis yra žmogaus elgsena, susijusi su narkotikų vartojimu. Narkotikų vartojimas – tai priklausomybės liga. Iš to ir atitinkamos prevencijos priemonės, įskaitant narkotikų patekimo kontrolę ir priklausomybių gydymą. Labai tikimės, kad didelė pagalba kovoje su narkomanija įkalinimo įstaigose bus numatyta naujoje Lietuvos Narkomanijos prevencijos programoje, kuria šiuo metu pradėjo rengti Narkotikų kontrolės departamentas“, – viliasi ULAC.

Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus pateiktame atsakyme teigiama, kad atlikus Alytaus pataisos namuose 2017 m. nustatytų atvejų vertinimą, darytinos prielaidos, kad užsikrėsta galėjo būti vartojant narkotikus injekciniu būdu ir vienu atveju darant tatuiruotę.

„Siekiant užkardyti ŽIV plitimą pataisos namuose, vykdoma nemažai narkotikų vartojimo prevencinių programų, tarp jų ir elgesio korekcinių. Nuolatos vykdoma švietėjiška veikla bei atliekami narkotinių medžiagų patekimo į įstaigas užkardymo veiksmai“, – praneša Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyrius.

Atlieka testą bent kartą per metus

Kaip teigiama atsiųstame atsakyme, nuteistųjų ir suimtųjų ištyrimas dėl ŽIV – savanoriškas ištyrimas. Ištyrimas dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų – tarp jų ir dėl ŽIV/AIDS- yra reglamentuotas sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrų patvirtintame tvarkos apraše.

Vadovaujantis tvarkos aprašu, pirmasis tyrimas atliekamas asmeniui tik patekus į laisvės atėmimo vietą, vėliau šis tyrimas kartojamas po keturių savaičių, prieš perkeliant iš vienos įstaigos ar policijos komisariato areštinės (jei po paskutinio tyrimo praėjo daugiau kaip keturios savaitės), esant kitoms medicininėms ar epidemiologinėms indikacijoms.

Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyrius teigia, kad vieną kartą per metus tyrimas dėl ŽIV atliekamas tuo atveju, jeigu jis nebuvo atliktas dėl kitų priežasčių – taigi bent vieną kartą per metus asmenims, esantiems laisvės atėmimo vietų įstaigose, yra atliekamas testas. Tačiau kartų gali būti ir daugiau.

Paklaustas apie problemą, kad nuteistieji, užsikrėtę ŽIV, per ilgalaikius pasimatymus su moterimis nesinaudoja prezervatyvais, o tokiu būdu moterys į laisvę jį išsineša ir taip platina, Sveikatos priežiūros skyrius sako, kad naudotis ar nesinaudoti prezervatyvais – yra žmogaus, taip pat ir nuteistojo teisės pasirinkti bei atsakomybės prieš kitą žmogų suvokimo klausimas, pagaliau asmens sąmoningumas.

„Švietėjiška veikla ir mokymai nuteistiesiems vyksta nuolat – jie yra supažindinami su rizika užsikrėsti ar užkrėsti kitą užkrečiamosiomis ligomis, apie apsisaugojimo priemones ir pan. Vienas dalykas yra žinoti, kitas dalykas – tomis žiniomis vadovautis. Nuteistiesiems yra sudarytos galimybės gauti prezervatyvų, tačiau kiek jie jais naudojasi, yra tik šių asmenų sąmoningumo ir atsakomybės klausimas. Taip pat ir partneriai turėtų pasirūpinti savo sveikata. Iš tiesų jei yra nesinaudojama apsaugos priemonėmis, kyla reali galimybė platinti virusą. Kad ŽIV pastaraisiais metais dažnai plinta ir lytiniu keliu, patvirtina ir ULAC skelbiami statistiniai duomenys“, – teigiama portalui VLMEDICINA.LT pateiktame atsakyme.

Be to, viena iš palankių sąlygų plisti tiek ŽIV, tiek ir kitoms užkrečiamosioms ligoms yra kamerinio tipo patalpų nebuvimas laisvės atėmimo vietose. Kaip teigiama komentare, palaipsnis perėjimas prie kamerinio tipo yra viena iš galimybių užkirsti kelius infekcijoms plisti. Nepaisant visų taikomų prevencinių draudžiamų daiktų patekimo užkardymo priemonių, narkotikų ir švirkštų į įkalinimo įstaigas patenka ir ,,bendro“ vartojimo tradicijos gajos – dalinamasi gauta doze.

Sveikatos priežiūros specialistai nesiveržia dirbti

Komentare portalui teigiama, kad sudėtinga rasti sveikatos priežiūros specialistų, norinčių dirbti laisvės atėmimo vietose, nelengva juos motyvuoti: „Darbas čia yra sudėtingas, lydimas nuolatinės psichologinės įtampos, neretai susiduriama su sunkiomis ligomis, jų diagnostika, gydymu. Ko gero, vienas iš didžiausių svertų, specialistą motyvuojančių dirbti įkalinimo įstaigose, – darbo sudėtingumą atitinkantis darbo užmokestis“.

Šiuo metu sveikatos priežiūros specialistų laisvės atėmimo vietose pareiginiai atlyginimai esą mažai konkurencingi palyginti su viešosiose įstaigose siūlomais atlyginimais