Žiovulys saugo smegenis nuo perkaitimo?

Iki šiol mokslininkai neranda paaiškinimo, kodėl mes žiovaujame. JAV mokslininkai tvirtina, kad pagrindinė žiovulio paskirtis – apsaugoti mūsų smegenis nuo perkaitimo, bet “Vakarų Lietuvos medicinos” konsultantai tam nelinkę pritarti.

Perspėja apie grėsmę?

Smegenys, kaip automobilio variklis, funkcionuoja labai siaurose temperatūros ribose, ir kartkartėmis joms tiesiog reikia atvėsti, todėl mes nusižiovaujame, kad įkvėptume gerą porciją šviežio ir vėsaus oro. Kodėl užsikrečiame žiovuliu? Tai evoliucijos bėgyje grupinis fenomenas, kuriuo siunčiame  pavojaus signalą kitiems grupėms nariams apie galimą grėsmę – smegenų perkaitimą.

Tokią hipotezę kelia JAV mokslininkų grupė (A.C. Gallup) rugsėjo mėnesio “Frontiers in Evolutionary Neuroscience” numeryje paskelbtame straipsnyje, kuriame pateikiami atliktų eksperimentų duomenys.

Eksperimente dalyvavo  80 žmonių. Tyrimas buvo vykdomas Arizonos valstijoje (JAV) skirtingu metų laiku: vasarą, kai oro temperatūra (37°) labai artima kūno temperatūrai, ir žiemą, kai oro temperatūra  (22°) gerokai žemesnė nei kūno temperatūra.

Tyrėjų komandos nariai gatvėje prieidavo prie pėsčiųjų ir paprašydavo užpildyti anketą apie užkrečiamą žiovulį, kurioje buvo vaizduojama apie 20 paveikslėlių su žiovaujančiais žmonėmis. Taigi, pati anketa tarnavo kaip žiovulio stimulas. Tada kuriam laikui tiriamieji būdavo paliekami ramybėje ir stebimi iš tolo.

Rezultatai parodė, kad tiriamieji daug dažniau žiovavo žiemą, o ne vasarą. Tai yra paprasčiausiai todėl, kad žiovavimas vasarą vargu ar naudingas smegenims, nes oro ir kūno temperatūra gerokai mažiau skiriasi nei žiemą.

  Nė viena hipotezė nepatvirtinta

Tai pirmasis tyrimas, parodęs, kad žiovulio dažniui  didelę įtaką turi išorės temperatūra, todėl autoriai kelia fiziologinę hipotezę, kad žiovulys tiesiog padeda mūsų smegenų termoreguliacijai. Viena iš ankstesnių, socialinė  hipotezė,  teigė, kad žiovulys yra signalas kitiems grupės nariams apie nemalonią organizmo psichinę ar fizinę būklę. Egzistuoja ir trečia hipotezė – žiovulys padedantis išlaikyti pusiausvyrą tarp deguonies ir anglies dvideginio koncentracijos kraujuje.  Kol kas nė vienai iš šių hipotezių įrodymų nepakanka arba jie prieštaraujantys vieni kitiems.

Termoreguliacinė žiovulio hipotezė labai gerai paaiškina faktą, kodėl dažnai žiovaujama po bemiegės nakties. Miego trūkumas didina smegenų temperatūrą, o žiovulys paprasčiausiai atšaldo mūsų smegenis.

Pasitaiko ir neurologinių sutrikimų

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto Klinikinės fiziologijos departamento jaunesnysis mokslo darbuotojas Audrius Alonderis, Europos miego tyrėjų draugijos narys “Vakarų Lietuvos medicinai” sakė žiovulio netiriantis. “Mes tiriame mieguistumą ir žiovulys mus domina tik kaip vienas iš jo požymių, - kalbėjo A. Alonderis. – Tačiau tais atvejais, kai žmonės žiovauja be priežasties, nepervargę, tai būna neurologinis sutrikimas. Pasitaiko atvejų, kai nakties metu sustojant kvėpavimo funkcijoms, dieną žmogus nuolat jaučiasi mieguistas ir žiovauja”.

Tyrimo išvadas, kad žiovulys atvėsina perkaitusias smegenis, pašnekovas atsisakė komentuoti, paaiškinęs, jog neregistruojantis smegenų temperatūros.

Tikrai nevėsina!

Tačiau  gydytojas neurologas Viktoras Rimas Geraskinas kategoriškai neigia tokius JAV mokslininkų teiginius: “Smegenys visuomet yra stabilios temperatūros, o jeigu jau įkaista, vadinasi, žmogus patyrė šilumos smūgį”.

Neurologo teigimu, žiovaujama tuomet, kai norisi miego, ar tuomet, kai aplinkinių kalbos nuobodžios ar veikla nebedirgina smegenų. „Žmogus atsipalaiduoja ir pradeda grimzti į prieš miego būseną, nes negaudamas stimuliuojančių impulsų kūnas įsinori kitokio ciklo – ramybės, o gal ir pamiegoti“, - savo nuomonę dėstė gydytojas.

V. R. Geraskinas paminėjo ir fiziologines priežastis, dėl kurių kyla žiovulys – sumažėja kraujo spaudimas arba smegenyse pradeda trūkti deguonies.

Šaltinis:

 Gallup AC and Eldakar OT (2011) Contagious yawning and seasonal climate variation. Front. Evol. Neurosci. 3:3. doi: 10.3389/fnevo.2011.00003