Žindymo specialistė: juk neklausiame praeivių, ar galima gatvėje suvalgyti bandelę
Viešo žindymo nereikia sieti su ekshibicionizmu, nes tai – natūralus procesas, sako Laktacijos ir žindymo konsultantų asociacijos valdybos narė, tarptautinės laktacijos konsultantė Daiva Šniukaite-Adner. Pasak specialistės, užsimanę valgyti suaugusieji užkandžiauja tiesiog gatvėje, tad būtų neteisinga mamų reikalauti užsidaryti namuose tol, kol vaikas žindomas.
– Apie tokią situaciją, kai kažkas pasipiktina viešai žindomais kūdikiais, girdime ne pirmą kartą. Kaip manote, kodėl taip yra, ką tai pasako apie mūsų visuomenę?
– Šioje situacijoje negalima teisti ar smerkti tų, kuriems tai nepriimtina. Mūsų visuomenė yra atpratusi nuo tokių dalykų. Atsigręždami į istoriją pamatytume, kad net aukštuomenės damos baliuose žindydavo, ir tai liudija tų laikų paveikslai. Maitinti vaiką krūtimi niekada nebuvo gėda.
Viešo žindymo nereikia sieti su kažkokiu ekshibicionizmu. Tai – natūralus procesas. Pagalvokime: mes, suaugę žmonės, einame mieste, užsimanome valgyti, užeiname į parduotuvę, nusiperkame ir eidami gatvėje valgome. Vaikas taip pat išalksta, ir mama jam duoda tai, ką tuo metu jam galima valgyti. Patikėkite, nei viena mama nedaro to tam, kad kažką pademonstruotų.
Jei į tai pažiūrėtume blaiviai, tai yra labai diskretiškas vaizdas – nesimato nieko daugiau, nei kad matyti per iškirptę. Todėl tokia reakcija, mano manymu, yra šiek tiek perdėta.
– Į žiniasklaidą kreipusis skaitytoja sako, kad viskas būtų normalu, jei moteris, žindžiusi kūdikį, būtų atsiklaususi šalia sėdinčių žmonių. Galbūt tai geras pasiūlymas, norint išvengti įtampų ir konfliktų?
– O gal ta pati moteris turėtų atsiklausti, ar ji su savo šeima, pavyzdžiui, gali valgyti bandelę? Ko gero, ne. Kai kuriuos reiškinius mes sudedame į sukurtus rėmus ir norime, kad kiti elgtųsi taip, kaip mes įsivaizduojame. Mano manymu, situacija buvo labai natūrali, o ir paaugliai sureagavo labai natūraliai. Tiesiog pasipiktinusiai mamai tą situaciją reikėjo išmintingai suvaldyti. Paaugliams būtų buvusi pamoka apie tai, kaip turi būti maitinamas vaikas. Galbūt netgi reikėjo pasišalinti patiems, pasakius: gal netrukdykim – vaikutis valgo. Vaikai būtų įsiminę visam gyvenimui, kad tai – norma, jie niekada nežiūrėtų pro rakto skylutę į tokius dalykus, ir tai nesiasocijuotų su erotika ar seksualinėmis fantazijomis.
Dabar pati mama eskalavo šią temą – visa Lietuva diskutuoja, atsirado dvi stovyklos. Vaikus ir visuomenę reikia mokyti. Yra daug daugiau reiškinių, apie kuriuos reikėtų diskutuoti, o ne apie natūralų vaiko maitinimą. Negi mamai reikia 2–3 metus (tiek, kiek krūtimi maitina kūdikį) izoliuotis nuo visuomenės, sėdėti namie ir žindyti?
– Iki kiek metų vaikas turėtų būti žindomas?
– Tokio žodžio kaip „turėtų“, matyt, nereikėtų vartoti. Taip pat (neaišku, kodėl) yra visuomenės spaudimas tai kuo greičiau pabaigti.
Lyginant įvairias gyvūnų rūšis, skaičiuojant jų nėštumo, gyvenimo trukmę, jauniklių svorį ir t.t., yra sukurtos tam tikros rekomendacijos. Patariama, kad iki dvejų metų žindyti yra labai gerai, o galbūt ir ilgiau. Tačiau tai yra labai individualu. Kalbant apie sveikatą, iki 6 mėnesių vaikas turėtų gauti tik mamos pieną, vėliau – šiek tiek papildomo maisto, žindymą tęsiant iki dvejų metų.
Agnė Skamarakaitė,
Susiję straipsniai
