Depresiją galima „prisijaukinti“

Šiuo metų laiku, kuomet rytmetį žadintuvas skamba tamsoje, o vakaras užklumpa vos parėjus iš darbo namo, vis dažniau mus apninka bloga nuotaika, nuovargis, liūdesys. Tampame abejingi, nedomina susitikimai su draugais, artimaisiais, jaučiamės išsekę, išvargę bei neišsimiegoję. Savaitgalio laukiame ne todėl, kad galėtumėme jį praleisti aktyviai, aplankyti teatrą, pasivaikščioti pajūriu, bet norime užsisklęsti savyje ir tą laiką tiesiog „pratūnoti“ namie ant sofutės. „Tai sezoninės depresijos požymiai. Darganotas, apsiniaukęs, lietingas, šaltas oras daugeliui mūsų sukelia nuotaikos sutrikimus“, - sako Vilniaus Psichoterapijos ir psichoanalizės centro Palangos skyriaus specialistas psichologas psichoterapeutas Evaldas Simutis.

 Depresijos simptomai

Sezoninė depresija žmogų dažniausiai užklumpa rudenį ir žiemą. Subjurę orai, ilgi ir tamsūs vakarai, vienuma – neabejotinai įtakoja mūsų nuotaiką. Tačiau ne visiems, kadangi daug kas priklauso ir nuo žmogaus vidinės būsenos.

 „Jeigu viduje žmogus yra užsisklendęs, niūrus, tad ta tamsi aplinka jį tik dar labiau pastūmėja į depresinę būseną. Tokie žmonės depresiją „nešiojasi“ nuolat. Ji sunaikina žmogaus dienas. Vienas sezoninės depresijos ypatumų – ji baigiasi vos atėjus pavasariui. Žiemos depresijos simptomai nedaug kuo skiriasi nuo klasikinės depresijos simptomų: bejėgiškumo jausmas, nerimas, energijos trūkumas, bendravimo vengimas, nuolatinis mieguistumas, apetito pokyčiai. Žiemos depresija sergantis žmogus praranda gebėjimą džiaugtis gyvenimu, nuolat nori maisto, turinčio daug angliavandenių, priauga svorio, arba įninka į alkoholį, jam sunku susikaupti, mąstyti“, - pastebėjo E. Simutis.

 Įtakos gali turėti ir paveldimumas

Pasak psichologo, nėra aišku, kodėl vieni žmonės žiemos depresija suserga, o kiti ne, tačiau tam įtakos gali turėti paveldimas polinkis sirgti depresija, stresas, amžius ar vaikystėje patirti išgyvenimai: „Žmogaus vidinė tolerancija, kentėjimas, skausmas – nevienoda. Tačiau jeigu mėnesį, du – nejaučiate gyvenimo džiaugsmo, verta sunerimti ir ieškoti pagalbos. Galėčiau tai palyginti su stomatologija, juk pas gydytoją kreipiamės nelaukdami kol užpūliuos ar iškris dantys, - einame tuoj pat. Tad ir pas psichologą, psichoterapeutą eikite ne tuomet, kaip nepaeini, o tada – kai būtina ateiti“.

Specialistų nuomonė dėl žiemos depresijos nevienoda. Palangos pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrė Rasa Taraškevičiūtė „Palangos tiltui“ sakė, jog žiema nėra liūdesio sinonimas, tačiau šaltuoju metų laiku prislėgtumą, mieguistumą ir apatiją natūraliai pajunta dauguma žmonių vien dėl saulės stygiaus, kadangi mes visi esame gamtos vaikai.

„Sunerimti reikia tada, kai minėti simptomai užsitęsia ir sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą, kai tampa sunku susikaupti darbui, nesinori bendrauti, nekyla rankos užsiimti

buities darbais, nebedomina anksčiau dominę užsiėmimai, atsiranda minčių apie gyvenimo beprasmybę. Depresija turi daug veidų, ji gali pasireikšti tiek apatija, mieguistumu, tiek bloga nuotaika su vidiniu nerimu, tiek nemaloniais pojūčiais, skausmais, kurių priežasties nepavyksta rasti atlikus sveikatos patikrinimą. Depresija nepriklauso nuo amžiaus, ja gali susirgti įvairaus amžiaus ar lyties žmonės,“ - pabrėžė R. Taraškevičiūtė.

 Išmokti džiaugtis gyvenimu

„Juk viskas prasideda nuo smulkmenų. Kam rūpintis išvaizda, savimi, jeigu niekas vis tiek manęs nemato? Kokia prasmė dirbti, jeigu dirbate ne ten, kur norite? Žmogus įkrenta tarsi į duobę. Neišpildę lūkesčiai, svajonės mūsų nepriartina prie laimės. Dabar tapo tarsi madinga sakyti: „O, man depresija“. Tokie žmonės veikiausiai nė nežino, ką reiškia rimtai ja sirgti. Priklausomai nuo to, kokia žmogaus emocinė būklė, jam padėti gali psichologas arba psichoterapeutas. Psichologas padeda ištverti skausmą, vidinius konfliktus. Psichoterapeutai iš žmogaus pasąmonės ištraukia vidinių konfliktų priežastį ir padeda rasti gyvenimo atsvarą, išmoko kaip toliau gyventi su tais vidiniais konfliktais, galbūt vaiskytėje patirtais išgyvenimais. Norėdami išgyventi šį laikotarpį, mokykitės džiaugtis šia Dievo ir lemties duota dovana – gyvenimu. Nenuvertinkite jo ir, negailėdami pastangų, suteikite jam kuo daugiau grožio ir prasmės. Turėkite tiek išminties, kad mūsų gyvenimo neužgaištų smulkmenos, o atrastumėte ir suvoktumėte tikrąsias vertybes. Užsiimkite joga, sportuokite, lankykite baseiną, skaitykite, vaikščiokite pajūriu bei kvėpuokite tyru oru“, - kalbėjo E. Simutis.

 Jei bloga nuotaika, judėk

„Jei jau žmogui yra diagnozuota depresija, tuomet be vaistų apsieiti sunku. Tačiau užklupus blogai

nuotaikai, apatijai šaltuoju metų laikotarpiu reikėtų tiesiog pasistengti prisiversti daugiau judėti, būti gryname ore, sportuoti, gerti vitaminus. Ir, kadangi žmogus yra socialinė būtybė, gyvenimo grožio pajautimui būtinas bendravimas, galimybė pastebėti pirmuosius depresijos požymius kitame žmoguje ir turėti kam atsiverti pačiam. Deja, šiuo sunkiuoju Lietuvai laikotarpiu, kurį drąsiai

galima pavadinti depresijos laikotarpiu, turbūt didžiausia problema yra žmogaus vienišumas. Todėl norėčiau patarti kreiptis i psichiatrą ne tik tuomet, kai užsitęsia depresijos simptomai, bet tiesiog kai nėra šalia artimo žmogaus, su kuriuo galėtumėte pasidalinti savo problemomis“, - sakė R. Taraškevičiūtė. 

Agnė Lekavičienė

palangostiltas.lt