Žaizdoms tvarstyti - bananų lapai ir pelkinis kiminas

Besivystančiose šalyse viena pagrindinių sveikatos apsaugos sistemos problemų yra didelis lėšų trūkumas. Jau nuo akmens amžiaus žaizdoms tvarstyti naudojami įvairių augalų lapai.

Saugūs ir efektyvūs

JAV, Austrijos ir Vokietijos mokslininkai, bendradarbiaudami su Ugandoje dirbančiais gydytojais, atliko įdomų tyrimą. Jau buvo atlikta daug tyrimų su bananų lapais analizuojant jų tinkamumą žaizdoms tvarstyti ir įvairiems sterilizacijos metodams.

Bananų lapų pagrindinis trūkumas yra didelis juose randamas natūralių mikroorganizmų kiekis, nes jie gali sutrikdyti žaizdų gijimą.

Mokslininkai įvairiais metodais sterilizuotus bananų lapus skyrė pelytėms po odos transplantacijos, taip pat bananų lapai buvo naudojami perrišant žaizdas ligoniams po operacijos.

Pasirodė, jog garais sterilizuoti bananų lapai yra saugūs ir atitinka kasdienėje praktikoje naudojamų medicininių tvarsčių efektyvumą ir saugumą, tuo pat metu būdami kur kas pigesni.

Lietuviai gali rinktis pelkinį kiminą

Farmakologas ir liaudies medicinos ekspertas Virgilijus Skirkevičius, paklaustas, kokie Lietuvoje augantys augalai galėtų tikti žaizdoms tvarstyti, nedvejodamas atsakė, jog geriausiai žaizdoms gydyti tinka nuo senų senovės tam naudojamas pelkinis kiminas. Dėl savo savybių jis tinka ilgai negyjančioms žaizdoms, ypač nudegimams, trofinėms opoms, kur sutrikusi kraujotaka, gydyti. Jis gerai praleidžia orą, gerai drėkina žaizdą, traukia pūlius ir turi dezinfekuojančių savybių – suteikia gerą terpę gyti.  Kiminas dedamas ant žaizdos ir aprišamas.

„Mūsų gydytojams tai neaktualu, nes paprasčiau naudoti pramoninės gamybos tvarsčius, kurių dabar gaminama ir traukiančių drėgmę, leidžiančių kvėpuoti. Galbūt ateityje jie bus kuriami ir iš kiminų“, - sakė V. Skirkevičius.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Guenova, E., Hoetzenecker, W., Kisuze, G., Teske, A., Heeg, P., Voykov, B., Hoetzenecker, K., Schippert, W. and Moehrle, M. (2013), Banana Leaves As an Alternative Wound Dressing. Dermatologic Surgery, 39: 290–297. doi: 10.1111/dsu.12067