Vyriškos bėdos – vis dar slepiamos ir apleistos

Jau trejus metus „Vakarų Lietuvos medicina“ savo skaitytojams siūlo raštu užduoti rūpimus klausimus apie savo sveikatą, į kuriuos atsako 57 su portalu bendradarbiaujantys įvairių sričių gydytojai. Įdomu, kad vieni dažniausių šios rubrikos „klientų“ – paaugliai ir vyresnio amžiaus vyrai, susirūpinę savo intymia sveikata, bet, iš visko sprendžiant, vengiantys kreiptis į gydytojus tiesiogiai. Su „Vakarų Lietuvos medicina“ bendravę gydytojai urologai teigė, kad vengimas kreiptis į specialistus laiku yra aktuali problema. Jie ragina paauglius ir vyrus dėl urologinių ar seksualinio pobūdžio problemų kreiptis į specialistus drąsiai ir daug neatidėliojant, tiesiogiai, arba su šeimos gydytojo siuntimu. Visos baimės greitai išnyktų, o svarbiausia – būtų galima išvengti sunkesnių, apleistų ligų atvejų.

Reklama

Vengia kreiptis tiesiogiai

„Ant varpos jau ganėtinai seniai yra keletas spuogų. Paspaudus išsispaudė kaip spuogas. Gal galėtumėte patarti ir informuoti, kas tai yra ir ką reikėtų daryti. Iš anksto dėkoju“, – rašo vienas skaitytojas. „Sveiki, prieš tris savaites ant varpos atsirado spuogelis, pabandžiau jį išspausti, bet nieko neišėjo, o po to pradėjau jausti deginantį skausmą, kuris greitai praėjo. Bet greit tas spuogelis pasidarė žirnio dydžio ir jis man vis neišnyksta, yra paraudęs“, – skundžiasi dar vienas, o gal tas pats portalo lankytojas.

„Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantas med. dr. Mindaugas Danilevičius sako, kad vyrai, spręsdami turimas urologines ir seksualines problemas, smarkiai vėluoja, o dažniausia to priežastis – gėdos ir baimės jausmas. „Atvykti pas specialistą vengiama – apsaugok Viešpatie, urologo laukiamajame pastebės koks nors pažįstamas ar, dar blogiau, pažįstama, be to, bijomasi pokalbio su specialistu – kaip čia reikės papasakoti, parodyti, – kalba dr. M. Danilevičius. – Todėl mėginama „išsiaiškinti“ ligą anoniminiu būdu – pavyzdžiui, paklausti ko nors elektroniniu paštu, kaip ir jūsų minėtais atvejais. Žinia, ta „elektroninė“ diagnostika negali būti labai tiksli, bet kadangi žmogus prisibijo, jis mano, kad pradžioje to atsakymo užtenka – vis geriau negu nieko“.

Sudėtingiausia – pasiryžti

Pasak dr. M. Danilevičiaus, dėl baimės ir gėdos jausmo vyrai kiek galėdami vilkina savo problemų sprendimus, vargsta ir blogai jaučiasi tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Galiausiai, kartais tik po daugelio metų, „subręstama“ vizitui pas specialistą ir atvykus nustembama, kad tai, ko daugelį metų bijota – „kaip čia atrodys, kaip reiks papasakoti“ – pasirodo visai paprasta ir nebaisu. „Ir tos problemos dažnai išsprendžiamos, bet labai pavėluotai – pavyzdžiui, dėl potencijos sutrikimų kartais ir šeimos būna iširusios“,  – sako gydytojas.

„Pasinaudodamas proga, noriu paraginti visus vyrus, kuriems tik kyla neaiškumų, problemų, drąsiai kreiptis į specialistą – su šeimos gydytojo siuntimu arba, jeigu yra galimybė, tiesiogiai. Bendraudami su specialistais įsitikinsite, kad tai, kas galbūt atrodė be galo sudėtinga ir komplikuota, iš tikrųjų yra visai paprasta“, – kalbėjo pašnekovas.

Apie delsimo pasekmes

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad turėdami problemų, bet ilgus metus nesikreipdami į specialistą, žmonės ne tik patiria nepatogumų, bet kartais smarkiai rizikuoja savo sveikata ir gyvybe.

„Paskutinis toks atvejis mano praktikoje – apleistas varpos vėžys. Žmogus beveik trejus metus vaikščiojo su didžiuliu ant varpos išaugusiu dariniu. Ir tai tik todėl, kad jam buvo labai gėda, nepatogu kreiptis į venerologą arba urologą. Taigi tepė visokiais tepaliukais, vilgė ramunėlių antpilu, bandė „gydytis“ pats. Ir tik kai iš varpos pradėjo kraujuoti, jis ryžosi pas mus atvykti, buvo ištirtas, ir galiausiai ši istorija baigėsi visos varpos amputacija“, – pasakojo dr. M. Danilevičius.

Urologas prof. habil. dr. Balys Dainys pabrėžia, kad būtina gydyti ir paprastus, elementarius uždegimus. „Vyrai, ypač kuriems susiaurėjusi apyvarpė, kuriems kartojasi uždegimai, ne tik gyvena nepakankamai kokybišką gyvenimą, bet ir rizikuoja susirgti sunkiomis ligomis. Infekcija patenka į kanalą, kanalu kyla į prostatą. Tokiu atveju dažniau susergama prostatitais. O ilgalaikiai lėtiniai prostatos uždegimai, dabar jau pripažįstama, yra priešvėžinė prostatos liga“, - kalbėjo gydytojas.

Ką reikia žinoti berniukų tėveliams

Prof. habil. dr. Balys Dainys atkreipia dėmesį į keletą specifinių dalykų, kuriuos reikėtų žinoti berniukus auginantiems tėvams. „Pirmiausia reikia pažiūrėti, ar savo vietoje sėklidės. Žinoma, tą apžiūri vaikų gydytojai, bet ir tėvai turėtų įsitikinti. Sėklidės turėtų atsirasti besibaigiant pirmiesiems berniuko gyvenimo metams, jeigu vienos ar dviejų sėklidžių trūksta – būtina kreiptis į urologą, – sako profesorius. – Jeigu sėklidės nenusileidžia iki dvejų – trejų metukų, tikėtina, kad besileisdamos kažkur „užkliuvo“, ir reikia padėti patekti į savo vietą, dažniausiai operaciniu būdu“.

Pasak ilgametę patirtį turinčio urologo, į gydytojus dažnai kreipiamasi, kai neatsismaukia berniuko varpos odelė – apyvarpė. Prof. Balys Dainys sako, kad čia berniukui į pagalbą turi ateiti tėveliai. „Maudant berniuką, reikia vis pamėginti atsmaukti odelę. Reikia mankštinti. Žinoma, tai nebūtinai pavyks iš pirmo karto, bet reikia vis mėginti, atsmaukti daugiau, odelė paprastai prasitampo. Jeigu to nedaroma, atsiranda rizikos, kad odelė ir liks susiaurėjusi, susidarys fimozė – kai dėl susiaurėjusios odelės neapsinuogina galvutė“, – nurodė gydytojas.

„Tai toks paprastas, bet labai veiksmingas būdas. O jeigu jau susiformuoja fimozė – nebeatsismaukia odelė – nepavyksta išvalyti nešvarumų, dažnai prisideda infekcija ir susergama galvutės arba apyvarpės uždegimu. O dažniausiai – ir galvutės, ir apyvarpės uždegimu – balanopostitu. Tai viena dažniausių susiaurėjusios apyvarpės bėdų, – kalbėjo pašnekovas. – Todėl paaugliai, o kartais ir suaugę vyrai turi problemų, todėl tą susiaurėjusią apyvarpę reikia imti ir pašalinti – atlikti cirkumciziją, populiariai tariant – apipjaustymą“.

Nemalonios fimozių pasekmės

Pasak prof. B. Dainio, vyresnio amžiaus vaikinams, kuriems odelė neatsismaukia, „treniruotės“ nebepadės. „Fimozės sukelia daugybę problemų – nuo uždegimų iki seksualinių santykių sutrikimų. Dažnai net lytinių santykių metu išorinis apyvarpės žiedelis įtrūksta, vystosi randeliai, fimozė progresuoja – nors anksčiau kad ir sunkiai pavykdavo odelę atsmaukti, ilgainiui ji visiškai nebeatsismaukia – pasakojo profesorius. – Tokiu atveju išeitis viena – paimti ir tą odelę pašalinti“.

Cirkumcizija – naudinga

Pašnekovas siūlo cirkumcizijos nebijoti –  musulmonai ir judėjai tą padaro kiekvienam berniukui ir neturi jokių problemų. „Priešingai, po cirkumcizijos ne tik nebūna tų pabėrimų, uždegimų, bet tokie vyrai, pasak moterų, yra „karštesni“ – lytiniai santykiai tampa ilgesni, nėra didelio galvutės jautrumo. Vyrų, kuriems atlikta cirkumcizija, moterys rečiau serga gimdos kaklelio vėžiu, dar pastebėta, kad šie vyrai žymiai rečiau užsikrečia ŽIV, rečiau serga varpos ir net, esama duomenų, prostatos vėžiu, – kalba gydytojas. – Taigi, be patogesnės higienos, esama ir ženklios medicininės naudos. Štai kodėl Jungtinėse Amerikos Valstijose tik gimus berniukui ateina daktaras ir klausia, ar tėveliai nenorėtų, kad jų vaikui būtų atlikta cirkumcizija.

Ačiū mūsų moterims!   

Prof. Balys Dainys, lygindamas šiandieną su savo karjeros pradžia, sako, kad vyrai dabar yra drąsesni ir dėl „slaptų“ problemų į specialistus kreipiasi dažniau. Bet ir tada, ir dabar šiam žingsniui vyrus paskatina moterys. „Esu pastebėjęs, kad kreiptis į urologą vyrus dažniausiai paskatina jų moterys – žmonos ar draugės, su kuriomis jie gyvena. Neretai matau, kad net ir suaugusius vyrus moteriškės užregistruoja, paima už rankos ir atveda. Ačiū joms už tai“, – kalbėjo profesorius.

Mindaugas Savickas