Ketvirtadienis, 2024.02.22
Reklama

Vilnius ir Kaunas kategoriškai neigia Klaipėdos poliklinikų finansinę skriaudą (3)

Ligita Sinušienė | 2012-03-13 00:35:55

Pajūrio poliklinikose ir šalies teritorinėse ligonių kasose šiuo metu karšta. Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro vadovybė vakar svarstė, kam ir kiek sumažinti algas, kitos poliklinikos sprendžia, kaip taupiau gyventi prevencinių programų sąskaita, uostamiesčio teritorinė ligonių kasa teisinasi poliklinikoms, kodėl nebeskiria joms pinigų už neapdraustus pacientus, Vilniaus teritorinė ligonių kasa rengia atsakymus į vienos pajūrio gydymo įstaigos pateiktus klausimus. 

Klaipėdos poliklinikos prarado finansavimą už 43 tūkstančius neapdraustų pacientų. Redakcijos archyvo nuotr.

Mažina atlyginimus

Kokia toji įstaiga ir ko konkrečiai ji teiraujasi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktorius Vytautas Mockus „Vakarų Lietuvos medicinai“ kategoriškai atsisakė įvardinti. „Žinau pretekstą ir nepasitenkinimo priežastis, bet jų neatskleisiu“, - sakė V. Mockus. Iš jo kalbos aišku tik tiek, kad keliami klausimai liečia neapdraustų pacientų problemą.

Po paskutinio praėjusią savaitę įvykusio Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros komisijos posėdžio žinoma, jog uostamiesčio gydymo įstaigos ir vėl jaučiasi diskriminuojamos prieš kolegas vilniečius bei kauniečius. Mat Vakarų regioną finansuojanti teritorinė ligonių kasa staiga nubraukė poliklinikoms finansavimą už oficialiai neapdraustus pacientus, o Vilniaus ir Kauno – ne. Todėl uostamiesčio pirminės asmens sveikatos priežiūros centrai ir veržiasi diržus.

Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Viktoras Grigalauskas atvirauja, kad vos grįžęs iš kursų buvo priverstas atleisti vieną ilgametę šeimos gydytoją ir slaugytoją. „Nors, ligonių kasai suskaičiavus 5 tūkstančius neapdraustų pacientų, turėtume naikinti ne vieną, o tris apylinkes, - sakė gydytojas. – Vis dėlto stengiamės to nedaryti. Mažinsime atlyginimus. Vieniems – nuo 3 iki 5 proc., gaunantiems didesnes algas – iki 10 proc.“.

Viktoras Grigalauskas neslepia apmaudo, kad yra priverstas mažinti darbuotojų atlyginimus. Redakcijos archyvo nuotr.

Kad reikėjo atleisti 75-erių metų gydytoją, V. Grigalauskas lyg ir nerodė itin didelio sielvarto, bet neslėpė nepasitenkinimo, kad per mėnesį jo vadovaujama įstaiga gaus 60 tūkst. Lt mažesnę sumą. „Kas kad tų žmonių nėra, o darbo tai nė kiek nesumažėja. Sumažėjo prirašytų pacientų, bet nė kiek nesumažėjo lankančių polikliniką. Kurie ėjo, tie tebeina. Žmonės sensta, ir kur jie eina? Į polikliniką arba į bažnyčią, - kalbėjo įstaigos vadovas. – Skaudžiausia, kad nuimti pinigai net nuo tų, kurie ir taip jau nuskriausti gyvenimo – nuo neįgaliųjų, gaunančių neįgalumo pašalpas. Nes tokių duomenų neturi nei ligonių kasa, nei „Sodra“, nors jie ir yra apdrausti valstybės. Tačiau už juos mėnesį ar du mes pinigų negausime“.

Penkių tūkstančių pacientų suvestinėje tokių 20 ar 50 atrodo nedaug, bet, pabrėžė pašnekovas, kiekvienas pacientas ir kiekvienas litas įstaigai reikalingas. Juolab kad „prapuolė“ iš poliklinikos pacientų dar tiek pat vaikų, kurie sulaukė pilnametystės: „Nors kai kurie aštuoniolikmečiai dar mokosi ir vienuoliktoje klasėje, kiti – dvyliktoje, jie buvo išbraukti iš vaikų sąrašo“.

Poliklinikos vadovui tokia padėtis ypač nepriimtina, nes, jo tvirtinimu, keli miestai nesulaukė tokių pertvarkų. „Tik mūsų, Šiaulių ir Panevėžio pacientus iš poliklinikų braukia, o Vilnius ir Kaunas – kažkokie išskirtiniai du miestai, kurių tai neliečia“, - neslėpė apmaudo V. Grigalauskas.

Peržiūrės programas

Teisybės Klaipėdos teritorinių ligonių kasų sprendime nemato ir UAB „Salvija“ administratorė Danguolė Vitkienė: „Labai netobula sistemos patikra. Pavyzdžiui, mes žinome pacientę kaip apdraustą, nes ji augina vaiką iki aštuonerių metų, o paaiškėja, kad ji nebuvo nuėjusi į teritorinę ligonių kasą. Yra studentų, kurie mokosi Europos Sąjungos šalyse. Nieko nesakau apie tuos, kurie yra išvykę, emigravę į užsienį. Kita vertus, pirminės asmens priežiūros paslaugų balas net nesiekia vieno lito. O įstaiga neturi fizinių galimybių patikrinti visus sąrašus ir pacientų sveikatos draudimą“.

N. Istomina įsitikinusi, kad KTLK vadovybė, uoliai vykdydama įstatymus, pamiršo žmogiškumą. Redakcijos archyvo nuotr.

Vis dėlto D. Vitkienė sako, kad „Salvija“ išsivers, darbuotojams nesumažinusi atlyginimų, bet kruopščiai peržiūrės įvairias prevencines programas: gimdos kaklelio vėžio, krūtų vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų.

Poliklinikos administratorė taip pat pabrėžė, kad Vilnius ir Kaunas išvengė tokių drastiškų pokyčių.

Taip neskaudintų, jei būtų visoje Lietuvoje

Vienas teisybės ieškantis paslaptingasis raštas iš pajūrio jau pasiekė sostinę, kitas – Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros komisijos – keliauja pakeliui. „Ligonių kasos galėtų už sutaupytas lėšas, kurių per metus susidarys net 3 mln. Lt, galėtų bent jau skelbti viešai informaciją, kada ir kur žmonėms reikia kreiptis, kad jie būtų apdrausti, - kalbėjo komisijos pirmininkė Natalja Istomina. – Reiktų rasti ir būdą, kaip kompensuoti poliklinikoms prarastas lėšas, jei jų pacientai susitvarkys dokumentus, juk įstaigos patiria didžiulius nuostolius“.

Portalo pašnekovė atkreipė dėmesį, kad visos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos vakarų regione prarado apie 10 proc. lėšų, nors KTLK sudarytame neapdraustųjų pacientų sąraše yra nemažai tokių, kurie tik formaliai nesusitvarkę reikiamų dokumentų. „Nei Vilniuje, nei Kaune ligonių kasos nepadarė tokio žingsnio“, - pabrėžė N. Istomina.

Komisijos pirmininkė minėjo ir mažamečius vaikus auginančius tėvus, ir studentus, kuriems privalomasis sveikatos draudimas priklausąs dėl jų statuso, bet ligonių kasos juos išbraukusios iš apdraustųjų sąrąšo, jei šie nebuvo atlikę tam tikrų formalumų. Portalo pašnekovė įsitikinusi, kad ligonių kasos privalėjo įstaigoms duoti pakankamai laiko susitvarkyti dokumentus ir pacientų sąrašus. „Pirminė sveikatos priežiūra laikoma sveikatos apsaugos prioritetu, bet poliklinikos labai nuskriaustos. Regione turime brangias 5 ar 6 magnetinio rezonanso aparatūras, bet esame priversti mažinti atlyginimus šeimos gydytojams. Dar jei tai vyktų visoje Lietuvoje, nebūtų taip skaudu, bet kai esame išskirti iš Vilniaus ir Kauno – nesuprantama, - kalbėjo N. Istomina. – Žinoma, ligonių kasos vykdė įstatymą, bet pamiršdamos žmogiškąjį faktorių“.

Įvedė tvarką 

KTLK direktorius Alfredas Bumblys „Vakarų Lietuvos mediciną“ tikino priekaištų nepriimąs ir kaltino besiskundžiančiuosius neobjektyvumu: „Dar spalį visoms įstaigoms pranešėme, kad vykdysime rimtus pokyčius, perspėjome, kad reikia patikrinti pacientų privalomąjį sveikatos draudimą, netgi išsiuntėme vardinius sąrašus. Tačiau nuo 47 tūkstančių poliklinikose registruotų neapdraustų pacientų per tris mėnesius jis sumažėjo tik iki 43 tūkstančių. Įstaigos administracija automatiškai turi pranešti pacientams, kai jiems reikia ateiti į teritorinę ligonių kasą ir susitvarkyti draudimą“.

Alfredas Bumblys tvrtina ne nuskriaudęs gydymo įstaigas, o įvedęs jose tvarką. Redakcijos archyvo nuotr.

A. Bumbliui nesuprantamas kaltinimas esą jo vadovaujamos ligonių kasos „atėmė“ dalį lėšų iš poliklinikų. „O kur jos padėjo 12 milijonų litų už 2010 metus, kai valstybės kontrolė paprašė valstybinių ligonių kasų pasiaiškinti dėl neapdraustų pacientų finansavimo? Kodėl neužduoda klausimo, kaip mes tiek laiko mokėjome už nedraustuosius? Pagaliau, jei įstaigos susitvarkys, jos kitą mėnesį gaus finansavimą už visus apdraustus pacientus. Argi yra problema pateikti dokumentus? Mes nieko nenuskriaudėme, o įvedėme tvarką. Ir tie neapdrausti pacientai absoliučiai niekur nėjo, su jais nebuvo dirbama“, - kalbėjo KTLK vadovas.

Vilniaus ir Kauno teritorinių ligonių kasų vadovai portalui tvirtino visai nematą pagrindo, kodėl klaipėdiečiai turėtų skųstis. „Žinoma, geriau, kai tie patys procesai visur vyksta tuo pačiu metu, bet vis tiek rezultato visur siekiama vienodo, - sakė Vilniaus TLK direktorius V. Mockus. – Šiuo metu dedamos pastangos ir Vilniuje, atliekami darbai, nes pinigai neturi būti mokami „už mirusias sielas“.

Kolega iš Kauno Remigijus Andrūnas „Vakarų Lietuvos mediciną“ tikino, jog jo vadovaujama TLK neapdraustus pacientus skaičiuoti pradėjo dar prieš penkerius metus. „Čia reikalinga ne vienkartinė akcija. Kas mėnesį įstaigos mums pateikia duomenis. Kas mėnesį būna neapdraustų 2-3 tūkstančiai visoje Kauno teritorijoje, - kalbėjo R. Andrūnas. – O kaip Klaipėdos poliklinikų vadovai gali tvirtinti, kad mes mokame įstaigoms už neapdraustus pacientus? Juk jie nedirba su mumis“.

Kategoriškai neigia

Valstybinių ligonių kasų atstovas spaudai Kazys Žilėnas irgi nesutiko su uostamiesčio medikų kaltinimais esą trijų didžiųjų miestų gydymo įstaigoms taikomos nevienodos sąlygos: „Kategoriškai paneigiu gandus, kad nedraustus asmenis iš prisirašiusiųjų poliklinikose gretų išbraukia tik Klaipėdos TLK. Pavyzdžiui, 2011 m. nuo gegužės mėnesio Privalomasis sveikatos draudimas Vilniuje panaikintas 31645 asmenims, Kaune - 31100 asmenų, Klaipėdoje - 15436, Šiauliuose – 13168 asmenims ir t. t. Pradėjus veikti ligonių kasų Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrui, remiamasi Gyventojų registro, "Sodros", Valstybinės mokesčių inspekcijos, Studentų ir Moksleivių registrų, darbo biržos teikiamais duomenimis, į kurios atsižvelgiant atskiri asmenys arba įtraukiami į registrą, arba iš jo išbraukiami. Šis procesas vyksta kiekvieną dieną ir vyks nenutrūkstamai“.

K. Žilėnas pabrėžė, kad ne TLK, bet Apdraustųjų registras automatiškai įrašo arba išrašo iš duomenų apskaitos išvykstančius ar grįžusius į Lietuvą, netekusius darbo arba jį gavusius, gimusius bei mirusius, įsirašiusius į darbo biržos įskaitą arba iš jos išbrauktus, išėjusius į pensiją, gaunančius pašalpas, įsigijusius verslo liudijimus bei kitus asmenis.

 Ligita Sinušienė

 ligita@vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (3)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Tymus galima suvaldyti skiepais
Tymai – itin užkrečiama virusinė infekcinė liga, plintanti oro lašeliniu būdu. Vienas tymais sergantis asmuo gali...
Virškinamojo trakto vėžys – nereta diagnozė jaunam žmogui: kada nereikėtų delsti?
Šiomis dienomis gydytojų jau nebestebina, kai, pavyzdžiui, vos 30-ies sulaukusiam pacientui tenka diagnozuoti virškinamo...
Pyragas be miltų ir cukraus: išsikepkite sveikatai palankų braunį
Jei po pietų užsimanote ko nors saldaus, nebūtina traukti iš spintelių miltų ir cukraus – patikėkite, gardų pyragą...
Anestezija – tik gilus miegas ar sudėtinga medicininė procedūra?
Anestezija – tai dirbtinai sukelta būsena, kurios metu pacientui nepatiriant skausmo ar kitų nemalonių jutimų gali...
Nepamainomos medžiagos augančio vaiko intelektui ir nervų sistemai
Kaip galima prisidėti prie geresnio vaiko intelekto koeficiento ir pažintinių gebėjimų? Pasak Vilniaus universiteto prof...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų