Vilniuje atlikta unikali operacija – inksto navikas ne išoperuotas, o užšaldytas

Vilniuje pirmą kartą atlikta unikali onkologinė operacija – inksto navikas ne išoperuotas, o užšaldytas ir tai padaryta laparoskopiškai. Naudojant ultragarso daviklį adata tiksliai nukreipta į naviką.

Padedant kolegoms iš Estijos, atvykusiems į Vilniuje vykstantį Baltijos šalių onkologų kongresą, Lietuvoje pirmą kartą atlikta unikali inkstų naviko operacija: laparoskopinė krioabliacija, kada navikas specialiomis adatomis sušaldomas, o ne operuojamas. Gydytojai sako, kad toks metodas naudojamas, kai kitoks chirurginis gydymas jau neįmanomas, o pacientas turi tik vieną inkstą.

„Tai naujas darbo metodas. Paprastai tokias procedūras atliekam ne laparaskopiškai, o kontroliuodami kompiuterinės tomografijos metodu“, – aiškina Nacionalinio vėžio instituto onkoradiologas dr. Mantas Trakymas.

„Buvo pasiekta -60 laipsnių temperatūra. Tada navikas atšildomas ir dar kartą sušaldomas. Būtent tie du ciklai garantuoja, kad navikas 100 proc. bus sušalęs ir negyvas. Galbūt mūsų ląstelės, kurios kovoja prieš navikus, atpažins navikines DNR struktūras ir neleis atsirasti kitiems navikams“, – sako Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.

Gydytojai skaičiuoja, kad tokių inkstų navikų operacijų per metus prireiktų iki 20-ties, tačiau metodą, kada navikas užšaldomas, galima naudoti gydant ir kitokius vėžius.

„Šitą krioterapijos technologiją galima taikyti ir kitų navikų gydymui, sakykim, urologijoje, prostatos vėžio [gydymui]“, – teigia LSMU Urologijos klinikos vadovas, Lietuvos urologų draugijos pirmininkas prof. dr. Mindaugas Jievaltas.

Specialistai sako, kad kol kas pritaikyti metodą plačiau trukdo mažas finansavimas. Tokia operacija, pasak gydytojų, kainuotų apie 15 tūkstančių eurų.

„Jeigu kalbėtume apie pigumą, reikėtų suskaičiuoti, kiek kainuoja metų dializė žmogui ir kiek kainuoja ta operacija. Jeigu žmogus dar gyvens 10 metų, tai reikėtų paskaičiuot, kiek kainuos dešimt metų dializės ir inksto transplantacija. Jei kažkas paskaičiuotų, pradėtų tą metodą finansuoti, kaip mes norėtume“, – tikina A. Ulys.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos onkologai į kongresą tradiciškai renkasi kas dvejus metus. Vilniuje apie pusketvirto šimto vėžį gydančių specialistų patirtimi dalysis iki šeštadienio.

Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba

Lrt.lt