Viešosios gydymo įstaigos nebankrutuos

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) tvirtina, kad nei vienai viešajai šalies gydymo įstaigai negresia bankrotas, nes jų įsiskolinimai neviršija turimo turto vertės, nėra ir kitų galimo bankroto požymių, nepaisant to, jog kai kuriose iš jų finansinė situacija yra išties sudėtinga ir įtempta. Viešųjų gydymo įstaigų veikla finansuojama viešaisiais finansais, todėl joms bankrotas negresia. Taigi, nei viena ligoninė ar poliklinika nebus uždarytos, o dirbs kaip dirbusios.

VLK palygino visų šalies gydymo įstaigų praėjusių ir šių metų finansinius duomenis. Tendencijos rodo, kad finansinės veiklos rezultatai nežymiai pablogėjo.

VLK duomenimis, 1-ojo šių metų pusmečio bendras viešųjų gydymo įstaigų finansinės veiklos rezultatas – 79,3 mln. litų nuostolis. Sudėtingiausia situacija yra tose respublikinėse ligoninėse, kurios per pirmąjį pusmetį patyrė per 35 mln. litų nuostolių. Pernai tuo pačiu metu jų nuostoliai sudarė 22,3 mln. litų. Universitetinių ligoninių nuostoliai, lyginant šių ir praėjusių metų I pusmečio duomenis, išaugo nuo 6,4 iki 17,7 mln. litų. Regioninių ligoninių nuostoliai padidėjo milijonu: nuo 6,7 iki 9,2 mln. litų, rajoninių ligoninių: nuo 9,3 iki 12,1 mln. litų. Nuostolingai dirbti pradėjo slaugos ligoninės. Geriausia finansinė situacija yra miestų poliklinikose, nors ir jų finansinė padėtis prastėja.

Tuo tarpu dauguma privačių gydymo įstaigų pirmąjį šių metų pusmetį dirbo nenuostolingai.

VLK nuomone, siekiant užtikrinti pasiektą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo lėšų naudojimas – neišvengiamas. Šiuo metu yra svarstoma galimybė iš šio rezervo ligoninėms skirti papildomų lėšų, reikiamų siekiant išlaikyti pasiektą sveikatos priežiūros paslaugų lygį, šių paslaugų prieinamumą ir paslaugų išlaidas apmokėti pagal dabartinius įkainius, jų nemažinant. Pritarus šiems siūlymams, pirmiausia būtų finansuojamos viešojo sektoriaus gydymo įstaigos. Kaip jau minėta, dauguma privačių gydymo įstaigų pirmąjį šių metų pusmetį baigė be nuostolių.

VLK atkreipia dėmesį į tai, kad prognozės dėl PSDF biudžeto yra džiuginančios. Iš viso 2013 m. pradžioje PSDF biudžeto rezervas sudarė 266 mln. litų. Šių metų viduryje, II pusmečiui iš PSDF biudžeto rezervo buvo skirta 145,3 mln. litų atsiskaityti su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis už jų suteiktas paslaugas pagal šiuo metu galiojančią bazinių kainų balo vertę. Taigi, rezervas sumažėjo.

Dabartinės prognozės rodo, kad pajamų surenkama daugiau nei buvo planuota metų pradžioje – šiais metais, renkant privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokestį, planas jau viršytas 115 mln. litų. VLK prognozuoja, kad 2014 m. pradžioje PSDF biudžeto rezervas vėl bus toks pat, koks buvo šių metų pradžioje – 266 mln. litų.

VLK primena, kad 2012 m. iš rezervo fondo buvo paimta daugiau kaip 300 mln. litų.

VLK nuomone, visos šalies gydymo įstaigos turi realių galimybių padidinti savo veiklos efektyvumą ir racionaliau naudoti jiems skiriamas PSDF biudžeto lėšas, kuriomis atsiskaitoma už pacientams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Atliktos VLK analizės rodo, kad atsakingesnis pacientų gydymo trukmės planavimas – vienas iš būdų sutrumpinti laukiančiųjų eiles gydymo įstaigose. Tai galima padaryti sumažinant gydymo trukmę iki mediciniškai pagrįstos ir dalį operacijų atliekant dienos chirurgijos sąlygomis (kas trunka 1–2 dienas), o ne ligoninėse, kur gydymas tęsiasi gerokai ilgiau.

Gydymo įstaigos turėtų atsakingai įvertinti, ar verta pacientą guldyti į ligoninę, ar užtektų ambulatorinio gydymo. Dabartinė situacija Lietuvoje tokia, kad ligoniai dažnai ligoninėse gydomi ilgiau, negu reikia.

Pavyzdžiui, gydymo trukmė po klubo sąnario endoprotezavimo operacijų labai skiriasi. Ji trumpiausia privačiose (7,9 d.), o ilgiausia – regioninėse ligoninėse (12,7 d.). Skirtumai tarp konkrečių ligoninių – dar didesni. Vienur pacientai dėl klubo sąnario endoprotezavimo gydomi apie 7 d., kitur – 16,5 d., nors gydymo trukmė neturi įtakos gydymo kokybei.