Vienkartiniai chirurginiai paketai: medicinos žingsnis į priekį, o ekologijos – atgal?
Prieš savaitę vykusiame Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros komisijos posėdyje karštas diskusijas kėlė kalba apie chirurginius paketus, kuriuos nusipirkti siūloma (reikalaujama?) patiems pacientams. Aistrų įkarštyje pasigirdo ir abejonė, ar iš tiesų vienkartinės priemonės geresnės, bet šią temą tąkart nustelbė pirkimo proceso teisėtumo klausimas. Vis dėlto pasidomėjome, kokie vienkartinių ir daugkartinių medicinos priemonių pranašumai bei skirtumai. Pasirodo, vieno atsakymo nėra.
Pasaulis atsisako, Lietuva - ne
Vienkartinių chirurginių paketų pranašumais visų pirma suabejojo komisijos pirmininkė dr. Natalja Istomina, nors, kalbėdama su „Vakarų Lietuvos medicinos“ žurnaliste pabrėžė, jog ji reiškia ne asmeninę nuomonę. Mat pati, nedalyvaudama operacijose, šiuo klausimu jos ir negalėtų turėti. „Tačiau esu kalbėjusi su ne vienu chirurgu, ir jie tvirtina, kad moksliškai nėra įrodytas vienkartinių paketų pranašumas, - kalbėjo komisijos pirmininkė. – netgi gydytojai sako, jog daugkartinio naudojimo įrankių metalas yra daug geresnės kokybės nei vienkartinių. Žinoma, naudoti vienkartinius daug patogiau personalui – panaudojus tiesiog išmesti nei ilgiausiai virinti. Bet, pavyzdžiui, mūsų tėvai užaugo ir išgyveno virinant švirkštus“.
N. Istomina atkreipė dėmesį, jog neįmanoma užtikrinti tobulo sterilumo jokios procedūros metu, nes aplinka nėra sterili. „Atidaryti paketai iš karto tampa nebe šimtu procentų sterilūs. O operacijų kiekvieną minutę kiek atliekama, ir po kiekvienos iš jų išmetami chirurginiai paketai, tad egzistuoja ir šiukšlių problema. Taip visą žemę užversime medicininėmis atliekomis. Pasaulio ligoninės todėl jau ir pradeda grįžti prie daugkartinių įrankių ir chirurginių paketų, tik Lietuva eina atgal, iš pacientų prašydama pirkti vienkartinius“.
Pasak pašnekovės, primygtinai siūlyti vienkartinius chirurginius paketus, atsisakant daugkartinių, tolygu porcelianinį indų servizą iškeisti į vienkartines plastiko lėkštes. „Juk niekas neabejojam, kas geriau“, - sakė N. Istomina.
Brangu ir neekologiška
Vienas iš komisijos pirmininkės tokią nuomonę formavusių - rugsėjį dalyvavęs Los Andžele vykusioje metinėje chirurgų konferencijoje Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjas dr. Artūras Razbadauskas. Jo teigimu, amerikiečiai vis garsiau prabyla apie grįžimą prie daugkartinio naudojimo chirurginių paketų, mat šioje šalyje per vieną dieną išmetama nuo 10 iki 15 t panaudotų medicininių priemonių. „Aišku, kad vienkartiniai chirurginiai paketai geresni, jei žvelgtume tik į jų kokybę, - portalui sakė A. Razbadauskas. – bet yra dvi priežastys, dėl kurių Amerikos ir Kanados chirurgai pradėjo abejoti jų pranašumu – kaina ir šiukšlės. Vienkartinės priemonės yra daug brangesnės, bet pati didžiausia problema – ekologija. Didžiulė medicininių atliekų problema egzistuoja ir Lietuvoje, nes tokių atliekų negalima paprastai išmesti – jas reikia nukenksminti, sudeginti“.
Gydytojo teigimu, minėtoje konferencijoje dalyvavę Kanados chirurgai atvirai pareiškė, jog vieną kartą reikia liautis pataikauti medicinos priemonėmis prekiaujančioms įmonėms, kurioms labai naudinga, kad jų prekės deginamos bei perkamos ir perkamos.
„Amerikiečiai naudoja ir vienkartinius įrankius, ko nedaro Europos chirurgai, bet jei kalbėtume vien tik apie chirurginius apklotus, negalėčiau teigti, jog daugkartiniai yra blogesni. Juk jie sterilizuojami, o jei keltų grėsmę paciento sveikatai, paprasčiausiai ir nebūtų naudojami. Tad rizika užsikrėsti infekcija operacijos metu išlieka ta pati. Mokslininkų yra įrodyta, kad kuo ilgiau trunka operacija, tuo ji didesnė, nes infekcija tvyro ore. Jei operacija trunka 6 valandas, rizika išauga iki 50 procentų, bet tai nereiškia, jog žaizda pradeda pūliuoti – organizmo imunitetas susitvarko su ja. Tačiau iš apklotų infekcija į žaizdą nepatenka, todėl ir kalbama, kad vienkartinių chirurginių paketų naudojimas daugiau remiasi į pinigus“.
Šiukšlės – ne chirurgo rūpestis
Tačiau „Vakarų Lietuvos medicinos“ šnekinti chirurgai, tiesiogiai savo darbe susiduriantys su operuojamais pacientais, laikosi priešingos nuomonės. Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas Markas Fiodorovas be išlygų pirmenybę teikia vienkartiniams chirurginiams paketams. „Man tenka atlikti artroskopijas vandens fone, o medžiaga, kiek jos sluoksnių bebūtų, visada sušlampa, todėl savo pacientams pasakau, kokie tokios operacijos pliusai ir minusai. Didžioji dalis jų nusiperka vienkartinį neperšlampamą apklotą“, - kalbėjo M. Fiodorovas.
Ką gydytojas pasakytų susirūpinusiems ekologija? „Man, kaip chirurgui, neturi rūpėti šiukšlės. Man rūpi sterilumas operacijos metu ir kaip pacientas jaučiasi po jos, o kaip utilizuoti atliekas – ne mano rūpestis“, - sakė traumatologas, pabrėždamas, kad vienkartinės priemonės užtikrina ir ženkliai mažesnę infekcijos riziką. Be to, kiek jam tekę lankytis Europoje, visur operacijos atliekamos naudojant tik vienkartinius chirurginius paketus.
Rizika sumažėja nuo 5 iki 0 procentų
Kolegai antrino ir Gargždų ligoninės chirurgė Vida Ronkaitytė, taip pat pirmenybę teikianti vienkartinėms priemonėms. „Žinoma, daugkartinio naudojimo priemonės yra sterilizuojamos, bet kokybė priklauso nuo slaugytojų atliko darbo, o vienkartinės yra skirtos tik vienam žmogui – tuo tai ir saugiau. Vis dėlto mažos, kaip mūsų, ligoninės turi pranašumą – čia neatliekamos sudėtingos operacijos, kai žaizdos labai pūlingos, tad mažiau galimybių užsikrėsti hospitaline infekcija. Juk kuo dažiau operuojant, tuo daugiau ir į instrumentus įsigeria bakterijų, bet, kaip jau sakiau, visa tai sterilizuojama“.
Vis dėlto, pažymėjo chirurgė, nors vienkartiniai chirurginiai paketai ir pranašesni, ligoninės nepajėgios jais aprūpinti kiekvieno operuojamo paciento, todėl tai ir lieka jų pačių pasirinkimo teisė.
Anot V. Ronkaitytės, operacijos metu naudojant vienkartinius chirurginius paketus infekcijos rizika „turėtų būti nulinė“, o su daugkartinio naudojimo priemonėmis visuomet egzistuojanti tikimybė apsikrėsti nuo 3 iki 5 procentų. „Bet argi Lietuva prisipirks vienkartinių paketų? Juk vienas kainuoja apie 200 litų“, - retoriškai klausė chirurgė.
Išgirdusi klausimą apie vienkartinių chirurginių paketų atsikratymą po operacijos, gydytoja pripažino esant utilizacijos problemą. „Žinoma, po operacijos, kurios metu buvo naudojamas vienkartinis chirurginis paketas, šiukšlių lieka dvigubai daugiau. Medicininio utilizavimo problemą būtina išspręsti“, - įsitikinusi pašnekovė.
Kainuoja ir sterilizavimas
Jungtinėje Karalystėje naudojami tik vienkartiniai chirurginiai paketai. Kornvalio Karališkojoje ligoninėje ne vienerius metus dirbantis kardiologas dr. Audrius Šimaitis sakė, jog tokiu būdu užtikrinamas šimtaprocentinis paciento saugumas. „Be to, vargu ar daugkartinės priemonės yra pigesnės, nes jų sterilizacijai reikia turėti specialios technikos, mokėti atlyginimus darbuotojams. Kainuoja ir medicininio personalo laikas, skirtas daugkartinėms priemonėms sterilizuoti“, - sakė daktaras.
Susiję straipsniai
