Vienišumas – tokia pat problema kaip nutukimas ar rūkymas

Mokslininkai apskaičiavo „vienišumo epidemijos“ finansinę kainą – 6 tūkst. svarų sterlingų (6,8 tūkst. eurų) vienam asmeniui per dešimt gyvenimo metų. Tiek įvertintos sveikatos priežiūros išlaidos ir vietos tarnybų paslaugos.

Reklama

Tačiau už kiekvieną svarą, išleistą užkertant kelią vienišumui, galima sutaupyti, kaip parodė Londono ekonomikos mokyklos vyresnio amžiaus žmonių tyrimas, tris svarus sterlingų.

Britų rašytoja Deborah Moggach (pagal jos knygą sukurtas filmas „Geriausias egzotiškas „Marigold“ viešbutis“ apie pensininkus iš Jungtinės Karalystės, vykstančius į Indiją) „BBC News“ sakė: „Vienišumas tikrai yra paskutinis tabu.“

Rašytoja įsitikinusi, kad senatvė neturi būti neišvengiamas grimzdimas į neviltį. Reikia labiau stengtis, kad žmonės netaptų izoliuoti ir vieniši.

„Turime nustoti apie tai galvoti kaip apie kažkieno problemą. Mums, kaip visuomenei, reikia pripažinti vienišumo problemą ir spręsti ją taip, kad vyresnės kartos žmonės galėtų klestėti, o ne šiaip ne taip kapanotis“, – pabrėžė D. Moggach.

„Vienišumo epidemijos“ kaina

Londono ekonomikos mokyklos tyrimo duomenys buvo paskelbti kartu su labdaros organizacijų ir vietos valdžios institucijų inicijuota kampanija prieš vienišumą. Jungtinėje Karalystėje yra maždaug 1,2 mln. žmonių, patiriančių „nuolatinį“ vienišumą, susijusį su prastesnės fizinės ir psichinės sveikatos problemomis. Jiems dažniau reikia bendrosios praktikos gydytojų, ligoninių ir socialinių tarnybų paslaugų.

Kampanijos organizatorių teigimu, vienišumas turėtų būti laikomas tokia pat visuomenės sveikatos problema kaip nutukimas ar rūkymas. Pasak tyrėjų, vyresnio amžiaus žmonių patiriamos papildomos ekonominės vienišumo išlaidos – 6 tūkst. svarų sterlingų per dešimt gyvenimo metų. Tačiau užkirtus kelią vienišumui per penkerius metus galima sutaupyti 3,6 mln. svarų sterlingų.

Tyrimas taip pat atskleidė vyresnio amžiaus žmonių vienišumo sąsajas su ankstyvesne mirtimi ir didesne demencijos rizika. Tačiau yra daugybė būdų kovoti su vienišumu, pavyzdžiui, susidraugauti padedančios programos, sveikos gyvensenos iniciatyvos ir geresnis informavimas, kur vyresnio amžiaus žmonės gali gauti pagalbos ar susitikti su kitais žmonėmis.

Šią savaitę kampanijos vadovai Mančesteryje paskelbė naują iniciatyvą, skirtą senų žmonių vienišumo problemai spręsti. Juos lankys jauni žmonės.

Visi užsisklendę

Kita vertus, Londono ekonomikos mokyklos tyrimas atskleidė vienišumo stigmą. Gėdijamasi pripažinti vienišumą. D. Moggach manymu, tai reiškia, kad mums kažkas yra negerai. Nes apie visa kita – mirtį, seksą ir pinigus – kalbame.

„Plintant technologijoms žmonės gali jaustis dar vienišesni viešosiose vietose. Visi įnikę į savo telefonus, užsisklendę“, – sakė rašytoja.

Seni žmonės netenka ir „paskutinio bastiono“ – pasikalbėti prie prekybos centro kasų, nes vis daugiau prekybos vietų automatizuotos. Vėliau, praradę draugus ir nepriklausomybę, jie jaučiasi dar labiau izoliuoti.

„Reikia nemažai pastangų įveikti vienišumui, – sakė Laura Alcock-Ferguson, kampanijos prieš vienišumą vykdomoji direktorė. – Tačiau tas pastangas lėtina didžiulė vienišumo stigma. Ji atskiria milijonus vyresnio amžiaus žmonių, ir vienišumo epidemija mūsų senėjančioje visuomenėje sparčiai plinta.“

Vienišiausia savaitės diena

Netoli Piterboro gyvenanti 76 metų našlė June prisipažino: „Nėra lengva. Turiu prisiversti.“

Kartą per savaitę, sekmadienį, ji laukia progos išgerti su kuo nors arbatos, ir ta diena gali būti „vienišiausia savaitės diena“. Sunku tokį vienišumą įsivaizduoti, ypač jei palaikomi ryšiai su šeima ir kaimynais.

June turi būdų palaikyti ryšius – mėgsta kalbėtis per „Facetime“ vaizdo pokalbius. Kaip pati sakė: „Mano planšetė yra mano draugas.“ Tačiau norėtų, kad pagyvenusiems žmonėms būtų daugiau vietų, kur galėtų susitikti ir pabendrauti.

Moteris savanoriavo vietos bažnyčios projekte ruošiant maistą žmonėms, kuriems reikia pagalbos, pavyzdžiui, benamiams, ir jai patinka, kad gali kam nors padėti. Tačiau pasigenda vietų, kur galėtų pasikalbėti su kitais žmonėmis. Padėtis dar pablogėjo, kai uždaromos vietinės parduotuvės ir pašto skyriai.

Yra ir daugiau pagyvenusių žmonių. June nerimauja, kad jie gali būti dar labiau izoliuoti, praleisti kelias dienas ar savaites nepasikalbėję su niekuo.