Vėžio diagnozė kenkia širdžiai

Pirmaisiais mėnesiais po vėžio diagnozės ženkliai padidėja širdies ligų rizika ir hospitalizacijos į ligoninę dėl širdies problemų tikimybė.

 Didžiausia rizika – per 6 mėnesius

Švedų mokslininkai analizavo koronarinės širdies ligos riziką visiems pacientams, kuriems nuo 1987 iki 2008 metų buvo diagnozuota onkologinė liga. Tyrimas buvo vykdomas analizuojant šalies gyventojų sveikatos registro duomenis. Vėžiu sergantiems pacientams per pirmuosius 6 mėnesius nuo vėžio diagnozės nustatyta net 70 procentų didesnė koronarinės širdies ligos rizika, vėliau ši rizika sparčiai mažėjo ir praėjus 5 metams po diagnozės statistiškai beveik nebesiskyrė nuo bendros populiacijos rizikos.

Analizuojant pacientus pagal vėžio lokalizacijas nustatytas koronarinės širdies ligos rizikos padidėjimas susirgus 26 iš 34 tirtų vėžio rūšių. Didžiausia rizika patirti širdies problemų rasta sergant leukemija, inkstų, plaučių ir kepenų vėžiu. Taip pat nepriklausomas rizikos faktorius buvo pažengusios onkologinės ligos diagnozė jau esant metastazėms diagnozės metu.

 Toliau analizuojant duomenis pasirodė, jog tobulėjantys gydymo metodai neturėjo įtakos širdies ligų rizikai – nustatytas vienodas rizikos padidėjimas tiek 1987-1997 metų laikotarpiu, tiek 1998-2008 metų laikotarpiu. Kaip papildomi rizikos faktoriai buvo nustatyta lėtinė obstrukcinė plaučių liga, nutukimas, cukrinis diabetas ir padidėjęs kraujospūdis.

 Organizmui – didelis stresas

 „Susirgus vėžiu organizmas patiria labai didelį stresą, ryškėja intoksikacijos požymiai,  labai sureaguoja imuninė sistema, kyla temperatūra, krenta svoris, keičiasi kraujo krešėjimo rodikliai ir kt.  Vyksta labai intensyvios organizmo vegetatyvinės ir centrinės nervų sistemos reakcijos. Visa tai turi įtakos kraujo pritekėjimui vainikinėmis kraujagyslėmis į širdies raumenį. Kartu padidėja rizika pasireikšti raumens kraujotakos nepakankamumo požymiams“, -  rizikos susirgti širdies ligomis po vėžio diagnozės atsiradimą „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino gydytojas kardiologas habil. dr. prof. Algimantas Kirkutis.

 Jo manymu, įtakos širdies ligų rizikai padidėti turi ir chemoterapija: „Chemoterapijos metu siekiama sugriauti navikines ląsteles labai stipriais cheminiais preparatais. Be navikinių ląstelių, pakenkiamos ir  gretimos normalios organų ląstelės. Ląstelių ir audinių griūtis sukelia didelį stresą ir intoksikaciją, todėl tai taip pat gali turėti neigiamų pasekmių širdies kraujotakai.“   

 Jis pažymėjo, jog onkologinės ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligos priklauso tai pačiai lėtinių neinfekcinių ligų grupei. Šias ligas sukelia nesveiko gyvenimo būdo suformuoti rizikos faktoriai: rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, hipodinamija, nesveiko maisto vartojimas ir kt.

 vlmedicina.lt

 Šaltinis

 Zöller B, Ji J, Sundquist J, Sundquist K. Risk of coronary heart disease in patients with cancer: A nationwide follow-up study from Sweden. Eur J Cancer. 2011 Oct 22.