Šeštadienis, 2024.11.09
Reklama

Vėlyva motinystė nieko nebestebina

2012-08-20 10:32:05

„Gimdysiu tik po 30-ies“, – tokią frazę vis dažniau išgirstame iš dailiosios lyties atstovių. Galimybės įvairiose šalyse siekti mokslo aukštumų, kopti karjeros laiptais, keliauti, patogiai įsikurti ir susitvarkyti buitį vilioja labiau nei daug laiko ir priežiūros reikalaujantys, keturiomis rėpliojantys pypliai. Tačiau viskas turi savo kainą. Medikai vis mažiau kritikuoja vyresniame amžiuje nutarusias gimdyti moteris, tačiau rizika jų ir kūdikių sveikatai daug didesnė. Be to, noras turėti vaikų bėgant laikui gali iš viso išnykti, o nepatenkintas motinystės instinktas vėliau gali sukelti rimtų psichologinių problemų.

Ginekologinė kėdė
Algirdo Kubaičio nuotr.

Europinės tendencijos – ir Lietuvoje

Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė patvirtino, kad pirmą kartą gimdančių vyresnių nei 30 metų moterų išties padaugėjo. „Niekur nepabėgsime nuo Europoje vyraujančių tendencijų – esame Europos dalis. Vokietijoje, Skandinavijos ir kitose šalyse moterys neskuba gimdyti. Teko matyti daugybę gimdyvių. Vyresnės turi visai kitą motyvaciją, jos gerai žino, kodėl taip elgiasi. Manau, kad brandi motinystė neprilyginama jaunai, nes dažna dvidešimtmetė įsivaizduoja, kad kūdikis – tai tarsi lėlė. O vyresnės moterys visiškai kitaip ruošiasi gimdyti, supranta atsakomybę ir nebijo jos prisiimti. Jos yra pasiruošusios naujagimiui labai daug duoti, nes nebesiblaško“, – tvirtino K.Mačiulienė.

Vilniaus gimdymo namų direktorė gerai pamena prieš kelerius metus čia pirmą kartą gimdžiusią 45-erių moterį. „Buvo komplikacijų, bet jos visos išgydytos. Žinoma, tokio amžiaus gimdyvei ir jos kūdikiui gresia daug didesnė rizika, tačiau reta kuri tokių metų ryžtasi gimdyti“, – sakė K.Mačiulienė. Vyresnėms nei 35-erių moterims tikimybė pagimdyti sergantį Dauno liga kūdikį yra maždaug 10 kartų didesnė nei 25-metėms daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, tokios moterys yra priskiriamos padidėjusios rizikos grupei, joms atliekami papildomi tyrimai.

Gąsdinimų mažiau

Dar ne taip seniai vyresniame amžiuje nutarusios gimdyti moterys sulaukdavo įvairių neigiamų reakcijų bei gąsdinimų itin dideliu pavojumi savo ir kūdikio sveikatai. Ir dabar medikai sutaria, kad pavojų išties yra. Ne vienai vyresnei nei 25-erių moteriai kyla įvairių ginekologinių problemų, trukdančių pastoti ar išnešioti kūdikį. Vyresnės gimdyvės dažniau skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, diabetu, sąnarių ligomis. Po 35 metų vaisingumas mažėja, pastoti būna sunkiau, o nuo 40 ar 42 metų, nusilpus kiaušidžių veiklai, ši galimybė beveik išnyksta. Nėštumo ir gimdymo komplikacijos – tai pagrindiniai baubai, kuriais medikai gąsdina nėščiąsias. Tačiau gydytojai teigia, kad tokie nesklandumai – veikiau išimtis nei taisyklė. Įžvelgiama net ir atvirkštinė tendencija: daugumai moterų, gimdyti pasiryžusių 30–40 metų, nėštumas apskritai klostosi lengviau nei dešimčia metų jaunesnėms: jas rečiau kamuoja toksikozė, galvos svaigimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Be to, amerikiečių mokslininkai teigia, kad jei moteris susilaukė vaiko, būdama vyresnė nei keturiasdešimties, yra didesnė tikimybė, kad jos gyvenimo trukmė pailgės.

Apgaubia perdėtu rūpesčiu

Gimdymas yra ne tik fiziologinis, bet ir psichologinis procesas. Dar ir dabar kai kurias vyresnio amžiaus nėščiąsias palydi kritiški žvilgsniai gatvėje. Tokia aplinkinių reakcija kartais iššaukia nepasitikėjimą savo jėgomis, abejones dėl sugebėjimo auginti vaiką. Be to, moterys, atidėliojančios gimdymą iki to laiko, kol užlips karjeros laiptais, dažniau serga pogimdymine depresija . Psichologų teigimu, brandesnio amžiaus motinos per daug ruošiasi pirmagimio gimimui, todėl jaučia stresą. „Gimdyti vėliau darosi daugiau normalu nei nenormalu. Todėl iš visuomenės kritikos pasigirsta vis mažiau. Tačiau vyresnė moteris jaučia daug daugiau nerimo. Dažnai ji gimdo vyresniame amžiuje ne tik todėl, kad siekia karjeros ar pan., bet ir dėl tam tikrų nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, pavyzdžiui, negalėjimo pastoti ar vyro nebuvimo. Todėl vyresnio amžiaus nėščioji į vaiką deda labai daug vilčių, ypač sureikšmina jį, apgaubia perdėtu rūpesčiu ir globa. Kita vertus, vyresnės moterys vaikams gali būti labiau atsidavusios, moka ramiau reaguoti į tam tikrus dalykus“, – sakė psichologė Giedrė Gutautė Klimienė. Ji pabrėžė, kad motinystės instinktas yra labai stiprus. „Dažnai moterys, kurioms jau apie 30 metų ir kurios neturi vaikų ar neturi su kuo jų susilaukti, jaučia didžiulį nerimą“, – sakė psichologė. Jei susilaukti vaikų nepavyksta, moterys tiesiog bando gyventi toje susiklosčiusioje situacijoje ir nebekursto vilčių. Tačiau G.G.Klimienė neabejoja, kad tai tėra savisauga, o ne nenoras turėti vaikų.

Statistika

Vidutinis moters amžius gimdant per 11 pastarųjų metų padidėji beveik trejais metais nuo 23,9 iki 26,7. Pastaruoju metu gerokai padaugėjo 35–39 metų gimdyvių. 2000 m. tūkstančiui moterų teko tik 18,9 tokio amžiaus gimdyvių, o 2011 m. – jau 35,2.

Eglė Valionienė

valstietis.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Klaipėdos universiteto ligoninėje prieširdžių virpėjimas pradėtas gydyti pažangiausiu metodu
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Širdies aritmijų centro medikai nuo šiol prieširdžių virpėjimą – vieną iš d...
Nosies operacijos skirtingose kultūrose: kaip skiriasi pageidavimai pasaulyje?
Nosies operacijos yra vienos iš populiariausių estetinės chirurgijos procedūrų. Nors šios operacijos tikslas yra pagerin...
Medicinos paslaugos greitai ir patikimai
Sveikata yra brangiausia, ką turime, todėl svarbu ja tinkamai ir laiku pasirūpinti. Tam atliekami išsamūs sveikatos tyri...
Kaip tinkamai pasiruošti radiologiniams tyrimams?
Kauno klinikų Radiologijos klinikoje atliekamas platus radiologinių tyrimų spektras, įskaitant rentgeną, ultragarsą, kom...
Nemalonios kelionės į tualetą gali įspėti apie ligą: kaip palengvinti simptomus?
Dirgliosios žarnos sindromas – nemaloni, kasdienybę apsunkinanti lėtinė būklė, paveikianti apie 5–10 proc. p...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų