Vienu svarbiausių organizmo mikroelementų laikomo vario disbalansas yra siejamas su įvairiais patologiniais pakitimais, taip pat ir su vėžiniais susirgimais. Mokslininkų teigimu, jei kasdien geriamas vanduo pasižymi maksimaliu leidžiamu vario kiekiu, tai gali lemti spartesnį navikų augimą. Nustatyta, jog sumažinus vario kiekį, navikų augimas taip pat sulėtėja. EPFL institute dirbantys tyrėjai yra įsitikinę, jog varis – esminis faktorius kalbant apie navikų augimo spartą ne tik laboratorinėse pelėse, bet ir žmonėse.
Ne paslaptis, kad varis yra ląstelių augimui būtinas elementas. Tam, kad galėtų augti ir daugintis, ląstelėms reikalinga energija, kuri yra gaminama ir saugoma ATP (adenozino trifosfatas) vadinamose molekulėse. Šios molekulės yra vienas pagrindinių ląstelės makroenerginių junginių ir universalus visų ląstelių energijos šaltinis. Taip pat kaip ir bet kurios kitos ląstelės, navikinės ląstelės energiją gamina dvejais būdais: absorbuodamos deguonį arba glikolizės metu. Pirmasis būdas yra efektyvesnis, visgi, šiam procesui reikia daugybės fermentų, o taip pat šiam procesui būtinas varis.
Tyrimo autoriaus profesoriaus Douglas Hanahan teigimu, jo vadovaujama mokslininkų komanda siekė nustatyti vario atliekamą vaidmenį vėžinių navikų augimo procese. Šiam tikslui buvo pasitelktos genetiškai modifikuotos laboratorinės pelės su kasos neuroendokrininiais navikais. Tyrimą pristatanti Seiko Ishida teigia, jog tyrėjus įkvėpė ankstesnių stebėjimų rezultatai, parodę, kad vėžiniai audiniai, priešingai nei sveiki audiniai, yra itin jautrūs sisteminiams vario lygio pokyčiams. Tyrimo rezultatai suteikė abejonių nekeliančių įrodymų: net visai nedaug padidinus geriamajame vandenyje esančio vario kiekį, pastebėtas navikų augimo suaktyvėjimas. Sumažinus vario kiekį navikų augimas taip pat sulėtėja.
Taip pat nustatyta, jog vario stokojantys augliai sunaudoja daugiau gliukozės. Manoma, taip vyksta, nes ląstelės, negalėdamos absorbuoti deguonies, bando kompensuoti energijos trūkumą. Visgi, nepaisant to, ATP atsargos ląstelėse pilnai neatsistato ir navikai nustoja augę.
Mokslininkai pabrėžia, kad varis nėra vėžinių susirgimų priežastis. Dvejus metus stebėjus sveikas laboratorines peles, girdomas vandeniu, kuriame didesnė nei įprasta vario norma, mokslininkai teigia nepastebėję ryšio tarp suvartojamo vario kiekio ir padidėjusios vėžinių susirgimų rizikos.
Tyrimą atlikusių mokslininkų teigimu, vario kiekio ribojimas galėtų būti vėžiu sergančių pacientų gydimo dalis.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.
Parengta pagal: https://www.sciencedaily.com/releases/2013/11/131114102526.htm