Valstybės kontrolė atliko Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) auditą. „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pareiškėme sąlyginę nuomonę, nes negavome dokumentais paremtų įrodymų apie tikrąjį lėšų poreikį ir išlaidų pagrįstumą, – apžvelgdama audito išvadas sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. – Analizuojant Europos sveikatos draudimo kortelių viešojo pirkimo procedūras kilo įtarimų dėl galimos nusikalstamos veiklos požymių, todėl audito medžiagą perdavėme Generalinei prokuratūrai“.
Valstybiniai auditoriai nustatė, kad PSDF biudžetas galimai negavo dalies pajamų iš žalų, kurias padarė asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės dėl nepakankamai reglamentuoto žalų dydžio apskaičiavimo ir skirtingos žalų nustatymo praktikos.
PSDF biudžetas 2011 m. gavo 1 169 tūkst. Lt pajamų iš žalų, kurias padarė asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės. Valstybinės ligonių kasos (VLK) patvirtintose kontrolės procedūrose numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per trejus, o vaistinės – ne rečiau kaip kas penkerius metus. Tačiau remiantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, kontrolės priemonės negali būti taikomos.
Be to, nėra nustatytų bendrų principų, kuriais remdamiesi teritorinių ligonių kasų specialistai, atliekantys kontrolės procedūras, galėtų apskaičiuoti žalą už asmens sveikatos priežiūros įstaigų padarytus pažeidimus, todėl kiekvienu atveju žala vertinama skirtingai ir individualiai. Dėl šios priežasties sunku įvertinti ar visais atvejais žala apskaičiuojama vienodai.
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad nepakanka kontrolės priemonių užtikrinti tinkamo prevencinių programų, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, įgyvendinimo. Nustatyta daug atvejų, kai sveikatos priežiūros įstaigoms ligonių kasos apmokėjo paslaugas, kurių suteikimo tikrumu nebuvo galima įsitikinti vertinant medicininę dokumentaciją.
Taip pat valstybiniai auditoriai nustatė, kad didžiąją dalį PSDF biudžeto išlaidų sudaro apmokėjimai už sveikatos priežiūros paslaugas, kurių bazinė kaina nepagrįsta sąnaudomis.
VLK centralizuotai pirkdama vaistus neatsižvelgė į sveikatos priežiūros įstaigų turimus vaistinių preparatų likučius ir PSDF biudžeto lėšas naudojo neįvertinusi realaus vaistų poreikio. Audito metu nustatyta, kad kai kuriose ligoninėse vaistinių preparatų likučiai viršijo metams skiriamų ir sunaudojamų vaistų kiekį.
Išanalizavusi sutarčių sudarymo su sveikatos priežiūros įstaigomis procesą Valstybės kontrolė
konstatavo, kad ligonių kasos lėšas šioms įstaigoms paskirstė ir sutartines sumas numatė vadovaudamosi savo įsakymais, nors to daryti, remiantis galiojančiais teisės aktais, negalėjo. Sutartinėms sumoms apskaičiuoti taikyti skirtingi principai ir kriterijai, kurie sutampa tik konkrečiai teritorinei ligonių kasai priskirtoje teritorijoje veikiančioms sveikatos priežiūros įstaigoms, bet ne visoje Lietuvoje. Todėl negalėjome įvertinti, ar visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, vykdančioms tokią pačią veiklą, finansavimas ir paslaugų kvotos buvo apskaičiuotos vienodai.
Valstybės kontrolė nustatė, kad VLK nepagrįstai nutraukė supaprastinto atviro konkurso būdu vykdyto Europos sveikatos draudimo kortelių (ESDK) įsigijimo procedūras, vėliau paskelbusi pirkimus naujo pavyzdžio kortelėms įsigyti, o su laimėtoju sudariusi sutartis seno pavyzdžio kortelėms gaminti. Taip buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai. VLK seno pavyzdžio ESDK įsigijusi brangiau nei nepagrįstai nutraukto pirkimo metu siūlyta mažiausia kaina, galėjo padaryti 365,3 tūkst. Lt žalą fondo biudžetui. Valstybės kontrolė, įžvelgdama, kad VLK darbuotojų veiksmuose gali būti nusikalstamos veiklos požymių, audito medžiagą perdavė prokuratūrai.
Dėl PSDF konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymo ir teisingumo Valstybės kontrolė reikšmingų pastabų neturėjo.
vlmedicina.lt