Vakarų Lietuvos žemės gelmėse glūdintis geoterminis vanduo tinkamas SPA ir sanatorijoms

Medicinos vadovėliai, kuriuose rašoma, jog Lietuva neturi karšto vandens srovių, meluoja. Ši netiesa viešai išaiškinta vakarykštėje konferencijoje, surengtoje Klaipėdos mokslo ir technologijų parke. Žiniasklaidos ir verslo atstovams  Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Reabilitacijos katedros lektorius daktaras Andrius Stasiulis pristatė projektą „Geoterminio vandens poveikis žmogaus fiziologiniams parametrams“. Paprasčiau sakant, buvo siekiama įsitikinti, ar sveikam žmogui galima lipti į vonią, pripildytą geoterminio vandens. Tyrimo rezultatai atskleidė – ne tik galima, bet ir patartina.

Reklama

Unikalus

Tyrimas prasidėjo spalio pradžioje Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento reabilitacijos skyriuje. Čia jis tebesitęsia iki šiol, bet mokslininkai tvirtina jau turį neginčijamų statistinių faktų, kad Vakarų Lietuvos žemėse glūdintis geoterminis vanduo – unikalus ir netgi stiprina sveikatą.

„Klaipėda – unikalus regionas, kokiu jį daro čia glūdintys geoterminiai vandenys, - projekto pristatymą pradėjo Sveikatos mokslų fakulteto dekanas Artūras Razbadauskas. – Jie atveria naujas galimybes sveikatos turizmui Vakarų regione, socialinei-rekreacinei infrastruktūrai, biotechnologinės medicininės pramonės vystymuisi. Prieš tris savaites grįžau iš Izraelio, kur apžiūrėjau daugybę sanatorijų, sveikatinimo įstaigų ir pamačiau, kaip panaudojamos geoterminio vandens savybės reabilitacijoje“.

Profesorius neslėpė tikįs, kad mokslininkų tyrimų rezultatais sėkmingai pasinaudos verslo žmonės. „Geoterminis vanduo gali užtikrinti du dalykus: pigią šilumą ir sveikatos stiprinimą, ateityje – gal ir ligų gydymą. Pasaulyje seniai žinoma, kad toks vanduo gydo įvairias odos ligas: psoriazę, žvynelinę, dermatitą, seborėją.

Mažina kraujospūdį

Daktaras A. Stasiulis pristatė detalius, anot jo, pilotinio tyrimo rezultatus. Buvo tiriamas geoterminio vandens poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai, įvertinant tiriamųjų asmenų arterinį kraujo spaudimą, širdies susitraukimo dažnį ir vegetatyvinės nervų sistemos veiklą. Tyrime dalyvavo ( ir tebedalyvauja) 62 sveiki asmenys nuo 18 iki 45 metų, kurių amžiaus vidurkis – 22 metai. Kiekvienas dalyvis vonioje su geoterminiu arba įprastu vandeniu, kurio temperatūra siekė nuo 30 iki 33 laipsnių šilumos, praleisdavo 20 minučių. Tiriamųjų kraujo spaudimas buvo matuojamas prieš lipant į vonią, esant vandenyje ir praėjus valandai nuo vandens procedūros.

„Rezultatai parodė, kad geoterminis vanduo smarkiai sumažina sistolinį kraujo spaudimą (nuo 120 iki 105) bei kiek žemesnį jį išlaiko ir po procedūros (115). „Išlipusiųjų iš paprasto vandens vonios spaudimas po valandos vidutiniškai rodė 130. Kodėl taip yra, priežasčių neišsiaiškinome, gali būti, kad tai lėmė ir nusivylimas, jog nemirko geoterminiame vandenyje, - kalbėjo A. Stasiulis. – Paaiškėjo, kad geoterminiame vandenyje sulėtėja ir pulsas – iki 65. O idealiausiu ir yra laikomas nuo 60 iki 80. Praėjus valandai po procedūros vidutinis pulsas išliko 75 dažniai per minutę, o kontrolinės grupės tiriamųjų – 80“.

Tyrimo metu geoterminio vandens temperatūra siekė 30-33 laipsnius šilumos. Lipkių geoterminėje jėgainėje jis trim laipsniais aukštesnis, bet, kaip aiškino specialistai, jo temperatūra nukrenta, kol atgabenamas iki Palangos.

Gydytojas prasitarė Sveikatos mokslų fakultetą turint daug idėjų, kaip geoterminį vandenį panaudoti medicinos srityje, kelios iš jų – streso mažinimo ar kaulų, sąnarių patologijoms gydyti. Pranešėjui antrino Reabilitacijos katedros vedėja Ligija Švedienė: „Mergaitės (Sveikatos mokslų fakulteto studentės – aut. pastaba) po vonių sakė miegančios kaip užmuštos, nors dar valandą užtrunka, kol sugrįžta į namus“.

Kleopatros vonios – po mūsų kojomis

Konferencijoje dalyvavo ir UAB „Geoterma“ direktorius Ričardas Vaitiekūnas, pristatęs glaustą bendrovės istoriją, geoterminių vandenų panaudojimo plačias galimybes, pradedant šildymu, baigiant ruonių maitinimu. R. Vaitiekūnas pabrėžė ir unikalią geoterminio vandens sudėtį. Jame yra pritraukiančio deguonį bromo, silicio, kalcio sulfato ir kitų medžiagų. „Labai gaila, kad Vakarų Lietuva turi tokį unikalų geoterminio vandens potencialą, bet jo gydomiesiems ar pramoginiams tikslams visiškai neišnaudoja. Pasižvalgius į svečias šalis matome – kur yra geoterminė jėgainė, ten atsiranda ir balneologijos centrai. Šiuo metu kai kurios šalys labai stebi šiuo mūsų tyrimus“, - sakė R. Vaitiekūnas.

Tačiau, akivaizdu, iki šiol nėra susidomėjimo geoterminiu vandeniu. Nors, kaip „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė L. Švedienė, lietuvaičiai važiuoja į Turkiją, susižavėję vadinamomis Kleopatros voniomis, nors tokią pačią paslaugą galima siūlyti ir mūrų šalyje.

Deja, kol kas, anot R. Vaitiekūno, planuojamas tik vienas geoterminio vandens gręžinys, kurio produktą ketinama naudoti 8 tūkstančių kvadratinių metrų SPA teritorijoje. Jei viskas vyks sklandžiai, pasimėgauti natūraliai šiltai vandenimis iš Vakarų Lietuvos žemės gelmių bus galima Žibininkų kaime, netoli Palangos.

Konferencijos dalyviams A. Razbadauskas atskleidė, kad šiuo metu ieškoma lėšų iš įvairų šaltinių tolesniems geoterminio vandens tyrimams .

Litre – 95 g druskos

Deja, kad ir mokslininkai nusiteikę itin optimistiškai, pajūrio sanatorijos į geoterminio vandens panaudojimą žvelgia itin atsargiai. Vaikų reabilitacinės sanatorijos „Palangos gintaras“ direktorius Zigmantas Paulauskas visų pirma prabilo apie finansinę reikalo pusę: „Pinigų negauname. Be to, šis vanduo yra labai druskingas, jį reikia skiesti, o kur dėti tokį kiekį? Vienu metu tuo labai domėjomės, bet prieš porą metų atmetėme galimybę procedūroms naudoti geoterminį vandenį. Šių druskų neatlaiko net vamzdžiai“.

Kolegai antrino ir UAB „Palangos Linas“ vadovas Algirdas Jonaitis, į klausimą, ar neplanuoja savo vadovaujamoje įstaigoje panaudoti geoterminio vandens, atsakė klausimu: „O kaip jį paimti? Žinau, kad jo čia yra, bet geoterminio vandens su kibiru nepasemsi. Be to, šie vandenys labai agresyvūs geležiai, suėda komunikacijas, jiems reikalinga visai kitokios komunikacijos“.

Tiesa, A. Jonaitis sakė domėjęsis šio vandens šildymo galimybėmis, o medicininėmis – ne. „Kokiu būdu vanduo gali paveikti kraujospūdį? - išgirdęs vakar pristatytų tyrimų rezultatus stebėjosi pašnekovas. – Suprantu, jeigu jis taip veiktų organizmą garuodamas, bet per odą? Man niekada neteko girdėti, kad geoterminiai vandenys būti reikšmingi medicinai“.

Tokį sanatorijų vadovų nepasitikėjimą A. Razbadauskas atmušė skaičiais: „Tikrai vamzdžių nesugraužia. Ir jo skiesti tikrai nereikia. Šio geoterminio vandens druskingumas sudaro 9 proc. arba 95 g druskos litre vandens, o Negyvosios jūros – 33 procentus arba 300 g litre. Ir žmonės mirksta tame vandeny. Iš dviejų kilometrų gylio paimamas vanduo jau būtų druskingesnis – 18 proc., bet vis tiek druskų turėtų perpus mažiau, nei negyvoji jūra“.

Tyrimams Palangos ligoninėje naudojamas vanduo iš 1,1 km gylio. Pasak „Geotermos“ direktoriaus, tokio gylio gręžiniu išgręžti reikalingi 2,5-3 milijonai litų.

Planuojama rengti specialistus

Mokslininkų teigimu, tarp Šilutės ir Palangos, 2 km gylyje esančio geoterminio vandens temperatūra siekia apie 70 laipsnių – t.y. vanduo du kartus karštesnis negu Lenkijoje ar Rusijos lygumose. Jų manymu, toks vanduo gali būti nepamainomas SPA centrams, vandens pramogų parkams, juo galima gydyti įvairias ligas.

Iš žemės gelmių paimtas geoterminis vanduo buvo tiriamas Klaipėdos mokslo ir technologijų parke esančiose laboratorijose.

Neabejojama, kad pasinaudoti visomis geoterminio vandens galimybėmis Lietuvoje trukdo ir tai, kad mūsų šalyje beveik nėra tokios srities specialistų. Gali būti, kad ateityje Klaipėdos universitete gali atsirasti specialios studijų programos, orientuotos į geoterminio vandens panaudojimą, jo pritaikymą gydyti.

„Šie mokslininkų tyrimai – tai tik pradinis žingsnis. „Geoterma“ ir Klaipėdos universitetas ketina tęsti bendradarbiavimą ir įkurti Geoterminių tyrimų centrą. Mūsų universitetas – puiki vieta rengti specialistus, orientuotus būtent į geoterminių išteklių panaudojimą, - sakė Sveikatos mokslų fakulteto dekanas. - Čia gali būti rengiami ne tik inžinieriai, bet ir sveikatos specialistai, kurie galėtų gilintis į tokio vandens panaudojimo galimybes gydomiesiems tikslams“ .

Ligita Sinušienė

 ligita@vlmedicina.lt