Naujas tyrimas, publikuotas žurnale „PLOS ONE“, skelbia, kad vaistai, skiriami infarkto prevencijai, pavyzdžiui, statinai ir aspirinas, sumažina neišvengto infarkto pasekmes, – rašo escardio.org.
Šie rezultatai spalio 13-16 dienomis bus pristatyti Kinijoje vyksiančiame 27-ajame tarptautiniame kardiologų kongrese (The Great Wall International Congress of Cardiology).
„Kardioprotekciniai medikamentai, tokie kaip aspirinas, statinai ir beta blokatoriai, yra išrašomi didelės rizikos pacientams, nes seniai aišku, kad šie vaistai sumažina infarkto išsivystymo ar pasikartojimo riziką. Tačiau iki šiol nebuvo žinoma, ar jie veiksmingi pacientams, kuriuos infarktas ištiko nepaisant to, kad jie vartojo minėtus vaistus“, – komentavo vienas iš tyrimo autorių gydytojas Min Li iš Pekino universiteto visuomenės sveikatos fakulteto epidemiologijos ir biostatistikos departamento (The Department of Epidemiology and Biostatistics, School of Public Health, Peking University Health Science Centre).
Studijoje įvertintas ryšys tarp ankstesnio 4 prevencinių vaistų grupių atstovų (antiagregantų - aspirino, AKF inhibitorių, statinų, beta blokatorių) vartojimo ir gydymosi išeičių esant ūminiam koronariniam sindromui – įvykus miokardo infarktui ar esant nestabiliai krūtinės anginai – pasireiškiant krūtinės skausmui, sąlygotam ūminio nepakankamo širdies raumens aprūpinimo deguonimi.
Tyrime dalyvavo 14790 pacientų, hospitalizuotų dėl ūminių koronarinių sindromų 75 Kinijos ligoninėse. 7501 iš jų buvo keliskart patyrę infarktą, likusieji – tokios anamnezės neturėjo.
Pastebėta, kad nepriklausomai nuo to, ar pacientas jau sirgo infarktu, ar į tyrimą pateko jam įvykus pirmąkart, vartojusieji minėtus 1, 2, 3 ar 4 vaistus turėjo atitinkamai 23 proc., 33 proc., 52 proc. ir 41 proc. mažesnę blogų išeičių riziką, jiems rečiau išsivystydavo aritmija.
„Rezultatai, kuriuos gavome, praplečia minėtų vaistų efektyvumo ribas: anksčiau juos laikėme prevenciniais, o dabar matome, kad jie išlieka naudingi net ir nepavykus išvengti infarkto – juos vartojusiems infarkto pasekmės būna mažesnės, greičiau pasveikstama“, – sakė tyrėjai.
„Mes žinome, kad daugelis pacientų, patyrę infarktą, nustoja gerti paskirtus vaistus, tačiau dabar tikrai galime juos padrąsinti, skatinti neprarasti tikėjimo medikamentų efektyvumu, o tęsti jų vartojimą – vaistai iš tiesų padeda“, – apibendrino buvusi Europos kardiologų bendruomenės prezidentė prof. M. Komajda.