Biobankai: tiltas tarp mokslo ir paciento sveikatos ateities

Šiuolaikinė medicina sparčiai žengia pirmyn, o biobankai tampa vis svarbesne jos dalimi. Tai – specializuotos kolekcijos, kuriose kaupiami biologiniai mėginiai (pvz., kraujas, audiniai) ir su jais susiję klinikiniai duomenys, padedantys vykdyti svarbius mokslinius tyrimus.

Šie tyrimai yra būtini kuriant naujus vaistus, tobulinant diagnostikos priemones ir geriau suprantant ligų mechanizmus. Biobankai leidžia mokslininkams tyrinėti ligas remiantis realiais pacientų duomenimis, tai tiesiogiai prisideda prie efektyvesnio gydymo ir sveikatos priežiūros gerinimo.

„Biobankų veikla atveria unikalią galimybę kurti ateitį, kaupiant vertingus biologinius mėginius ir su jais susijusią informaciją, kuri tampa nepakeičiamu šaltiniu mokslo pažangai. Ypatingą vertę suteikia žmonių pasitikėjimas ir apsisprendimas prisidėti prie šios veiklos – tai sąmoningas indėlis į visuomenės sveikatos ir mokslo raidą, kuriam nereikia papildomų pastangų, nes net mėginio likutis, kuris įprastai sunaikinamas, gali tapti vertingu žinių šaltiniu ateities tyrimams, padėti kurti pažangesnes diagnostikos bei gydymo priemones“, – sako Santaros klinikų direktorius akademinei veiklai dr. Justas Nugaras.

Kas tie biobankai ir kuo jie skiriasi?

Biobankų veikla yra griežtai reglamentuojama teisės aktais. Kiekvienas mėginys imamas tik gavus paciento savanorišką sutikimą dalyvauti biobanko veikloje. Svarbu pabrėžti, kad paciento sprendimas dalyvauti ar nedalyvauti biobanke neturi jokios įtakos jo gydymui, o jo teisės ir duomenų apsauga yra visuomet užtikrinami.

Lietuvoje teisę vykdyti biobankavimo veiklą turi kelios institucijos, kurios prisideda prie mokslo pažangos ir visuomenės sveikatos gerinimo, tačiau veikia skirtingais principais: dalis jų kaupia mėginius pacientų gydymo ar diagnostikos proceso metu, kitos – specializuotiems moksliniams tyrimams ar populiacinėms studijoms:

• Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, taip pat ir Nacionalinis vėžio centras, ir Valstybinis patologijos centras;
• Nacionalinis vėžio institutas;
• Lietuvos sveikatos mokslų universitetas;
• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;
• Vilniaus universitetas;
• Inovatyvios medicinos centras;
• Klaipėdos universiteto ligoninė.

VUL Santaros klinikose veikiantis Biobankas yra klinikinio tipo – jame kaupiami sergančių pacientų mėginiai. Pagrindinės ligos, kurioms renkama medžiaga, apima hematologines, onkologines, neurologines, infekcines ir retąsias ligas. Čia saugomi kraujo komponentai (pavyzdžiui, serumas, plazma, gyvybingos imuninės ląstelės) ir audiniai, likę po biopsijų ar operacijų. Audiniai apdorojami Valstybiniame patologijos centre. Visi šie mėginiai laboratorijose paruošiami saugoti itin žemoje temperatūroje arba naudojami specialūs konservantai, leidžiantys išlaikyti jų gyvybingumą ir kokybę net kambario temperatūroje. „Mielai kviečiame ligoninės pacientus ar apsilankymo ligoninėje metu pasirašyti dalyvavimo Biobanko veikloje sutikimus. Dažnai įvairioms palyginamosioms analizėms reikalingi ir sveikų asmenų mėginiai bei duomenys, todėl kviečiame ir Kraujo centro donorus įsitraukti į biobankavimo veiklą”, – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Nacionalinio vėžio centro Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Biobanko skyriaus vyresnioji tyrėja Dovilė Juozapaitė.

VUL Santaros klinikų Biobanke saugoma daugiau nei 200000 mėginių, tarp kurių yra kraujo serumo, plazmos, seilių, nosiaryklės tepinėlių, kaulų čiulpų ląstelių ir kitų mėginių. Norint išlaikyti mėginių kokybę kuo ilgiau, jie laikomi itin žemoje temperatūroje – nuo -80°C iki -150 °C. Tokioje temperatūroje biologiniai procesai ypač sulėtėja, todėl mėginiai išlieka beveik nepakitę. Pasak Biobanko skyriaus vyresniosios tyrėjos, visi Santaros klinikų Biobanke saugomi mėginiai yra ypač vertingi: „Nuolat stebėdami mokslines tendencijas matome, kad vis daugiau tyrimų yra atliekama panaudojant gyvybingas ląsteles, pavyzdžiui, norint vertinti vaistų poveikį, imuninį atsaką, reikia atlikti pavienių ląstelių tyrimus. Daugiausia dėmesio ir skiriame tokių ląstelių paruošimui, kurios būtų tinkamos taikyti įvairiuose moksliniuose tyrimuose. Mėginiai saugomi neribotą laiką.“

Kaip tampama Biobanko dalyviu?

Pacientas sutikimą dalyvauti biobanko veikloje gali pateikti gydymo įstaigoje tuo metu, kai jam atliekama kraujo paėmimo procedūra ar biopsija, taip pat kitais gydymo proceso etapais. Prieš pasirašant sutikimą, pacientui suteikiama išsami informacija apie biobanko veiklą, mėginių saugojimą ir naudojimą moksliniams tyrimams. „Papildomai žmogus nieko neturi duoti – Biobankui atiduodama tai, kas lieka po medicininių procedūrų (biopsijų, operacijų, tyrimams paimtų kraujo ėminių)“, – aiškina Biobanko atstovė D. Juozapaitė. Svarbu pabrėžti, jog paciento sprendimas dalyvauti ar nedalyvauti biobanko veikloje visiškai neturi įtakos jo gydymui. Sutikimas perduoti mėginį Biobankui nėra susijęs su gydymo kokybe ar prieinamumu, toks sprendimas prisideda prie svarbių mokslinių tyrimų ir naujų gydymo metodų paieškos.

Pacientai visada informuojami, apie asmens duomenų saugą, apie tai, kad mėginiai yra koduojami ir nei tyrėjai, nei Biobanko darbuotojai nežino, kieno yra mėginiai. Pacientams svarbu ir tai, jog jie bet kada gali atšaukti savo sutikimą dalyvauti Biobanko veikloje: „Tokiu atveju jo biologiniai mėginiai ir su jais susiję duomenys yra sunaikinami arba pašalinami iš tyrimų duomenų bazės“, – sako Biobanko atstovė D. Juozapaitė. Vaikų mėginiai taip pat gali būti renkami. Tačiau svarbu pažymėti, kad tam reikalingas abiejų tėvų sutikimas. „Vaikams taip pat yra suteikiama galimybė įvertinti savo norą prisijungti prie biobankavimo. Turime specialiai vaikams pritaikytus sutikimus”, – sako D. Juozapaitė.

Biobankų nauda visuomenei daugialypė:

• Naujų vaistų ir gydymo metodų kūrimas – sukaupti mėginiai ir duomenys leidžia mokslininkams giliau tirti ligų priežastis, ieškoti naujų gydymo taikinių ir kurti inovatyvias terapijas.
• Diagnostikos tobulinimas – biobankai padeda kurti tikslesnius ir ankstyvesnius ligų diagnostikos metodus, leidžiančius pradėti gydymą laiku.
• Personalizuota medicina – analizuodami didelius biologinių duomenų kiekius, mokslininkai gali nustatyti individualius veiksnius, lemiančius ligų eigą ir reakciją į gydymą, taip atverdami kelią personalizuotai medicinai.
• Ligų prevencija – biobankai prisideda prie rizikos veiksnių nustatymo ir prevencijos strategijų kūrimo.
• Mokslinio bendradarbiavimo skatinimas – biobankai skatina tarptautinius tyrimus, leidžiančius siekti proveržių, kurių neįmanoma pasiekti vienoje institucijoje.