Vaikystės traumos palieka žymes žmogaus DNR
Smurtą patyrę vaikai susiduria su rizika, kad užaugę jie dažniau jaus nerimą ir nuotaikos svyravimus, nes traumuojanti gyvenimo patirtis palieka ilgai išliekančius pokyčius jų genuose, rašo "Science Daily".
Miuncheno Max Planck psichiatrijos instituto mokslininkai patvirtino, kad vaikystėje patirtos psichologinės traumos gali lemti pokyčius FKBP5 gene. FKPB5 genas lemia, kaip organizmas reaguoja į stresą, ir pagal tai reguliuoja visą streso hormonų sistemą.
Traumos sukelia ilgalaikius pokyčius streso hormonų reguliavimo sistemoje. Žmonės, kurie vaikystėje patyrė rimtų psichologinių traumų, sunkiau susidoroja su stresinėmis situacijomis visą likusį savo gyvenimą – jie dažnai būna linkę į depresiją, patiria potrauminio streso negalavimus ar nerimą.
Mokslininkai tikisi, kad šie atradimai padės sukurti naujas gydymo strategijas, taip pat skatins visuomenės susirūpinimą saugant vaikus nuo patiriamų psichologinių traumų.
Nemažai ligų atsiranda dėl to, kad žmogaus genams įtaką daro aplinka. Vaikystėje patirti traumuojantys įvykiai sukuria rimtą riziką, lemiančią psichinius sutrikimus vėlesniame žmogaus gyvenime. Tačiau tai priklauso ir nuo žmogaus genetinių polinkių.
Profesorė Elisabeth Binder tyrė beveik 2000 afroamerikiečių DNR, kurie patyrė pasikartojančias psichologines traumas vaikystėje arba jau būdami suaugę. Trečdalis tų, kurie anksčiau buvo patyrę traumas, dabar kentėjo nuo potrauminio streso.
Susiję straipsniai
