Vaikui svarbiausia – bendravimas su tėvais

LSMU Sveikatos tyrimų instituto Vaikų ir jaunimo sveikatos tyrimų laboratorija daugiau kaip tris dešimtmečius atlieka vaikų sveikatos tyrimus, dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Laboratorija teikia visuomenės mokslui naujas žinias apie šeimos aplinkos reikšmę vaikų ir jaunimo sveikatai visuomenės kaitos laikotarpiu. Kalbiname vyriausiąjį mokslo darbuotoją prof. habil. dr. Apolinarą Zaborskį.

Reklama

Pirmieji tarptautiniai projektai – prieš tris dešimtmečius

„Mokyklinis amžius domina visos Europos mokslininkus. Pirmieji mūsų žingsniai žengti 1977 m. tarptautiniame projekte „Juvenilinės hipertenzijos tyrimas“. Tarptautinį bendradarbiavimą skatino akademikas Zigmas Januškevičius. Jo dėka Kaunas, kaip ir Maskva, buvo priimtas į tarptautinį projektą, skirtą hipertenzijos tyrimui. Daugelis netikėjo, kad paauglystėje tokių problemų gali būti, todėl šis tarptautinis tyrimas buvo labai reikšmingas. Įsitraukę į projektą rašėme pirmuosius straipsnius. Tais laikais galėjome siųsti tik į sąjunginius žurnalus. Pirmojo straipsnio žurnalas „Kardiologija“ nespausdino. Atseit, paauglystėje ši problema neegzistuoja. Įrodėme, mūsų straipsnius priimdavo be didesnių recenzijų, publikuodavo pirmuosiuose puslapiuose. Vėliau prof. Vilius Grabauskas, dirbdamas PSO, inicijavo lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos projektą CINDI, kuriame didelis dėmesys buvo skiriamas ligų profilaktikai taip pat ir jaunų žmonių“, – kalba prof. A. Zaborskis.

Buvo įkurta Vaikų ir paauglių sveikatos apsaugos laboratorija, 1982 m. pavadinta Socialinės pediatrijos laboratorija, po pastarojo meto reorganizacijų pavadinta Vaikų ir jaunimo sveikatos tyrimų laboratorija. CINDI projekte pagrindinis dėmesys skirtas ne ligų gydymui, nes vaikystėje ligų kaip ir nėra, o ligų rizikos veiksniams, daugiausia elgesio. Tai rūkymas, fizinis aktyvumas, mityba. Su jais susijęs antsvoris, kraujospūdis ir kt., jau išryškėja somatinės rizikos veiksniai. Laboratorijos mokslininkai turi surinkę daug duomenų, normatyvų. CINDI tyrimas nebuvo jokia naujiena. Tereikėjo prisijungti, šiek tiek prisiderinti.

Vykdo jau 6-ąjį nacionalinį tyrimą

Nuo 1994 m. laboratorija dalyvauja dideliame tarptautiniame projekte „Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensena ir sveikata“. Tada jame buvo 24 Europos šalys. Visose šalyse taikoma ta pati metodika, anketa, duomenų rinkimo principas. Galima palyginti. Vėliau į tyrimą įsitraukė daugiau šalių.

Kaip sako profesorius, domina paauglystės laikotarpis. Šiuo tarpsniu vyksta intensyvūs pokyčiai. Pačiam asmeniui įdomu, kas su juo darosi. Pirmoji meilė, savojo aš suradimas, galvoja kuo bus užaugęs, kas įdomu, renkasi draugus. Tai yra kritinės akimirkos. Daugiausia tiriama gyvensena. Su sveikata susiję viskas, bet labiausiai – mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholio vartojimas, narkotikų vartojimas, savižudybių problema. Tyrimas yra nacionalinis. Reikia surinkti tiek duomenų, kad būtų galima kalbėti apie visos šalies vaikų sveikatą. Mažiausiai turi būti apie 4 500 kokybiškai užpildytų anketų. Anketas tenka išbrokuoti, todėl imamas didesnis tiriamųjų skaičius. Tą didelį skaičių anketų reikia apdoroti. Kad suspėtų, susitarta tyrimą atlikti kas 4 metai. Šiais mokslo metais laboratorijai bus jau 6 Nacionalinis tyrimas. Jau gali lyginti pokyčius Lietuvoje ir tarp šalių, daryti analizę. Kur vienos šalies duomenų neužtenka, būtinai turi būti kelių šalių duomenys.

Oficialiąja statistika nelabai pasitikima. Norima turėti savo duomenų. Pasikliaujama tuo, ką sako patys vaikai. Kiek jie jaučiasi sveiki, laimingi. Prof. A. Zaborskis sako, kad apie tam tikras sistemas, dantų sveikatą, regą, galvos ir kitokio pobūdžio skausmus niekas kitas nepasakys, tik pats tiriamasis. Ir reikia juo patikėti. Dažniausiai išklausinėti ir įvertinti bandoma apytikriais klausimais. Ir visur tyrėjai tai daro vienodai.

Tyrėjai tarptautines publikacijas spausdina pačiuose geriausiuose žurnaluose. Naujausią straipsnį „Suicidiniai polinkiai, rizikos veiksniai ir bendravimas su tėvais“, kuris ypač svarbus Lietuvai, spausdino svarbiausias savižudybių žurnalas CRISIS, turintis aukštą citavimo indeksą. Straipsnis netgi buvo išrinktas geriausia mėnesio publikacija. Jį rengdami bendradarbiavo su Estijos ir Liuksemburgo mokslininkais.

Po kiekvieno tyrimo rengiamos tarptautinės ataskaitos, kas 4 metai išleidžiamas prestižinis leidinys – tyrimo ataskaita. Vienas toks leidinys buvo iliustruotas nuotraukomis iš Lietuvos mokyklų. Tyrimas plačiai žinomas, jame jau dalyvauja 42 šalys. Svarstydamos įvairius vaikų sveikatos klausimus, šiais leidiniais, tyrimų duomenimis remiasi visos tarptautinės organizacijos, tokios kaip PSO, UNICEF, JT. „Vaikų problemomis domisi VDU, kur sukurta prof. Antano Goštauto mokykla, VU mokslininkai. Mūsų ir jų duomenys sutampa. VU Psichologijos katedra domisi patyčių ir jų profilaktikos problemomis. Jie remiasi mūsų tyrimais“, – kalba prof. A. Zaborskis.

Paauglystės problemos tiriamos socialiniu požiūriu

Nuo 1994 m. įvyko labai daug pokyčių. Laboratorija jau turi 16 metų duomenis, greitai turės 20 metų.

Paauglystės problemos nagrinėjamos plačiu socialiniu požiūriu. Labai svarbu nustatyti ekonominę šeimos būklę. Iš kokios šeimos – turtingos ar neturtingos. Bandoma paklausti netiesiogiai. Pradėjus tyrimą ir dabar dar klausiama vaiko, ar turi atskirą kambarį. Klausimas iki šiol aktualus. Ar turi šeima automobilį, kiek jų turi – šis klausimas jau paseno. Seniau klausdavo, ar turi šaldytuvą. Paklausiama tiesiai: kaip manai, palyginti su kitomis šeimomis, kiek turtinga yra tavo šeima – mažiau, vidutiniškai ar labiau.

Turtingumas yra veiksnys, su kuriuo yra susiję įvairūs gyvensenos sandai. Pavyzdžiui, ir daržovių vartojimas. Tyrimas parodė, kad daržovių daugiau vartojama mieste. Vyrauja nuomonė, kad alkoholį vartoja ar rūko daugiau žemo išsilavinimo, asocialių šeimų vaikai.

Prof. A. Zaborskis pažymi, kad sveikiausios yra vidutinį pragyvenimo lygį turinčios šeimos. Turtingumas yra socialinis veiksnys. Turtingose, ypač jei tėvas arba mama eina aukštas pareigas, padidėja alkoholinių gėrimų, rūkymo, net narkotikų rizika. Matyt, jose tėvai mažiau laiko skiria vaikams, yra atliekamų pinigų, mažiau priežiūros, mažiau bendraujama.

Kitas veiksnys – ar šeimoje yra abu tėvai. Būna išsiskyrę, vienas iš tėvų miręs, vaikas net nežino, niekada nematęs.

Bendravimas su tėvais – itin svarbus veiksnys

Prof. A. Zaborskis pažymi šeimos vaidmenį vaiko gyvensenai. Veiksnių yra daug, bet esmingiausias – pilna šeima, susituokę tėvai. Bendravimas yra integruotas dalykas. Paauglys dažniausiai turi problemų derinį: rizikingos elgsenos, psichologinių sunkumų. Tokie paaugliai vartoja alkoholį, netoli ir narkotikai, linkę rizikuoti. Jiems dažniau nutinka nelaimingi atsitikimai, dažniau smurtauja, tyčiojasi iš kitų, įsivelia į peštynės. Atsakymai į tokius pamatinius klausimus, kaip vertina savo sveikatą, laimę, parodė, kad nebendraujantys su tėvais vaikai yra mažiau laimingi, prastesnės sveikatos, pagaliau – ir prasčiau mokosi.

Apie bendravimą šeimoje užduodamas paprastas, tas pats visose šalyse klausimas: ar tau lengva kalbėtis su mama, atskirai su tėvu, apie dalykus, kurie tau yra labai svarbūs ir tave jaudina. Gerai, jei lengva, jei sunku – negerai. Tai labai reikšmingas veiksnys ir netgi reikšmingesnis už tai, ar yra tėvas. Jei šeimoje tėvo nėra, pablogėja viskas: rūkymo rizika, didėja alkoholio vartojimas. Tačiau kur kas blogiau, jei tėvas šeimoje yra, bet su vaiku nebendrauja. Dar blogiau, jei nebendrauja su mama. Darnus bendravimas su tėvais yra tiek pat svarbus, o kai kuriais atvejais net ir svarbesnis, nei tai, jog jis auga šeimoje kartu su mama ir su tėvu.

Tyrimas rodo, kad berniukams geriau nei mergaitėms sekasi bendrauti su abiem tėvais. Sunkiausiai sekasi mergaitėms bendrauti su tėvu. Ilgainiui bendravimo sunkumas ryškėja. Juo vyresni vaikai, juo jie sunkiau bendrauja su tėvais, mažiau kalbasi.

Kitas svarbus klausimas, ar auga kartu su tėvais. Oficialieji Statistikos departamento duomenys rodo, kiek vaikų auga nepilnose šeimose. Nepilnos – tai ne kartu su abiem biologiniais tėvais. Gali būti išsiskyrę, patėvis, pamotė, miręs. Atskira problema – išvykę tėvai: apie tai kai kuriuos duomenis jau yra sukaupę VSF magistrantai.

Tyrėjų duomenimis, prieš 20 metų išsiskyrusių, nepilnų ar pažeistų šeimų buvo 18 proc. Dabar, remiantis oficialiąja Statistikos departamento statistika, – 32 proc. Tokių šeimų daugėja. Dar blogiau – nesantuokiniai vaikai, tėvai gyvena nesusituokę. Blogai, kad tokių šeimų daugėja, vis daugiau vaikų auga ne su abiem biologiniais tėvais.

Rūkymas ir jo tendencijos

Apie rūkymą klausimai konkretūs: rūko ar ne, jei rūko, kaip dažnai. Ankstesnių projektų duomenimis, rūkančių mergaičių nebuvo visiškai. Iš 100 viena prisipažindavo. Pastaruoju metu iš tokio pat skaičiaus jau penkiolika mergaičių sako, kad ne tik pabandė, bet ir rūko. Plintantis paauglių rūkymas 2006 m. buvo kiek sumažėjęs. Tada buvo uždrausta rūkyti viešose vietose, įsteigta daug nerūkymo zonų, ir tai buvo efektyvu. Tačiau pastaruoju metu paauglių rūkymas vėl toliau plinta. Rūkymui įtakos turi tėvai. Jei tėvo nėra, dažniausiai berniukai ir mergaitės rūko daug dažniau, rizika didesnė 1,5–2 kartus. Sutrikęs bendravimas su motina berniukams 2,5, mergaitėms 4,7 karto didina rūkymo riziką. Paauglių rūkymas taip pat padidėja kelis kartus, jei vienas iš tėvų, ypač mama, rūko.

Alkoholio vartojimas

„Aiškindamiesi alkoholio vartojimą, klausiame, ar dažnai geria kokius nors alkoholinius gėrimus, tarp jų – ir alų. Jei sako, kad nors kartą per savaitę arba dažniau, jau yra labai rimtas ženklas. Dažniausiai tai alus. Pastaruoju metu vietoje alkoholio paaugliai pradeda vartoti alkoholinius kokteilius. Juose alkoholio daugiau nei aluje. Nerimą kelia, kad šiuos gėrimus plačiai vartoja mergaitės, netgi dažniau už berniukus. Alkoholinių kokteilių nereikėtų painioti su energiniais gėrimais, kuriuose alkoholio yra mažai, bet jie nerimą pradeda kelti dėl juose esančio kofeino. Pirmiausia sunerimo odontologai, nes energiniuose gėrimuose esančios medžiagos ardo dantų emalį“, – kalba prof. A. Zaborskis. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimo dinamika panaši į rūkymą – kol kas vis labiau plinta. Pastebėta, kad šeimos pilnatvė didesnės reikšmės vaikų polinkiui vartoti alkoholį neturi. Tačiau sutrikęs bendravimas su tėvais, ypač mergaičių su mama, labai didina paauglio alkoholio vartojimo riziką.

Kopijuoja savižudybes ir mirtį

Lietuvai labai aktuali savižudybių problema. Labai daug mums padėjo psichologė prof. Nida Žemaitienė. Jos vadovė buvo prof. Danutė Gailienė iš VU, pagrindinė savižudybių tyrinėtoja Lietuvoje. Ji paskatino, kad šią problemą įtrauktume į tyrimą. Tačiau kitos šalys tuo nesidomėjo, tai buvo Lietuvos problema, kuri tebėra aktuali ir šiandien. Lietuva ilgą laiką pirmavo savižudybių srityje. Mūsų projekto dalyvių bandymas tuos klausimus tyrinėti tarptautiniu mastu pamažu sulaukė pritarimo. Iš pradžių tam pritarė Estija ir Liuksemburgas. Kaip minėta, bendradarbiavimas su šių šalių mokslininkais jau davė vaisių.

Tyrime buvo pateikti paprasti klausimai: ar kilo kada nors minčių apie savižudybę, ar žmogus turi laisvę ar teisę pasirinkti ir nuspręsti – gyventi ar negyventi. Vis labiau ir labiau jaunimas pritaria nuomonei – jie patys gali nuspręsti, ar jiems gyventi, ar negyventi, kad niekas neturi teisės jų reguliuoti, kitaip kontroliuoti. Tačiau tokios nuomonės plitimo padariniai yra skaudūs, nes didėja savižudybių rizika.

Profesorius sako, kad vaikai skaito, stebi ir pamėgdžioja, patys tą daro. Jie kopijuoja savižudybes ir mirtį. Tiesiog taisyklė – jei įvyko savižudybė, spauda aprašė, tikėkis, kad už kelių dienų bus kita. Taip ir yra.

Savižudybių idėja, ypač mergaitėms, labai susijusi su bendravimu. Suaugusių gyventojų statistika rodo, kad vyrai žudosi 3 kartus dažniau nei moterys. Paradoksalu – mergaitės dažniau bando, berniukai dažniau įvykdo. Jei bendravimas su motina sutrikęs, 6 kartus didesnė rizika, kad mergaitė turės savižudybės idėją. Ar 11-metis, ar 15-metis, jie vienodi. Juo mažesnis vaikas, juo imlesnis pavyzdžiui.

Apibendrindamas tyrimą, profesorius A. Zaborskis pažymi šeimos, bendravimo su tėvais svarbą, akcentuoja, kad darnaus, atviro paauglio bendravimo su tėvais stoka didina rizikingos elgsenos, prastesnės sveikatos, savijautos, blogesnių mokymosi rezultatų riziką. Sutrikusio bendravimo su tėvais negatyvus poveikis paaugliui daro didesnę žalą nei vieno iš biologinių tėvų neturėjimas.

Kalbino Loreta Giedraitienė