Vaikų traumos – dėl neatsargumo
Vaikų traumų statistika liūdna – traumų, patiriamų dėl tėvų nepriežiūros ir pačių vaikų neatsargumo, nemažėja. Štai Klaipėdos vaikų ligoninėje kasdien dėl patirtų sužalojimų ar tęstinio traumų gydymo į traumatologijos punktą patenka po keliasdešimt mažųjų pacientų iš visos Klaipėdos apskrities.
Neretai po traumų vaikų laukia ilgas gydymosi ir reabilitacijos kelias. Vaikų patiriamos traumos skiriasi pagal amžiaus grupes ir skirstomos į buitines, sportines, transporto, smurtines.
Tėvams trūksta atidumo
„Yra buvę tokių atvejų, kuomet mamos, pervystydamos kūdikį, pasideda jį ant lovos ar net skalbimo mašinos, minutei nusisuka, o tuo tarpu vaikas nusirita ant grindų ir susimuša galvą. Dėl kūdikių galvos traumų dažnai pas mus ir atskuba išsigandę tėveliai, nors kartais ne viskas taip baisu, kaip atrodo“, – pasakojo ortopedas traumatologas Džeraldas Sivickis.
Kitos mažųjų patiriamos traumos buityje gerokai skaudesnės – tai nudegimai. Pasak medikų, šių skaudžių traumų, nuo kurių dažniausiai nukenčia vaikai iki trejų metų, netrūksta visą šaltąjį sezoną.
„Tokio amžiaus vaikai viską pasiekia, viską ima, traukia į save. Nusidegina karštomis kavomis, arbatomis, sriubomis, verdančiu vandeniu. Tėvai turėtų ypač atkreipti dėmesį, apriboti vaikų laisvą judėjimą į virtuvę, vonią, nes po to reikia labai ilgai gydyti randus ne tik ant kūno, bet ir vaiko širdelėje, patyrus tiek skausmo“, – perspėja gydytojas Dž. Sivickis.
Dar viena skaudžių traumų grupė – tai vaikų sužalojimai avarijose. Tokių traumų, kurių pasekmės vaiką vėliau lydi visą gyvenimą, būtų galima išvengti, jei tėvai savo atžalas saugiai vežtų automobiliais: specialiose kėdutėse ir prisegtus saugos diržais. Medikai pataria tėvams saugoti vaikus ir nuo dviračių traumų – pilna vaikų, važinėjančių be šalmų, kitų apsaugos priemonių.
Pasekmės sunkios
„Sumuštos galvos, rankų, kojų kaulų lūžiai – neatsargaus lakstymo dviračiais pasekmės. Dviratininkų patirtos traumos neretai būna labai sunkios, jų liekamieji reiškiniai – galvos skausmai, atminties ir kiti sveikatos sutrikimai – gali lydėti visą likusį gyvenimą“, – pasakojo ortopedas traumatologas Dž. Sivickis. Pasak gydytojo, dėl kaulinio audinio ypatumų vaikų ir suaugusiųjų traumos skiriasi. Vaikų kauluose mažiau neorganinių medžiagų, jų geresnė kraujotaka, storesnis antkaulis. Vaikas, patyręs traumą, gali ypač smarkiai ir nesiskųsti – nėra tokio intensyvaus skausmo, patinimo ar deformacijos. Todėl tėvai dažnai į gydytojus kreipiasi ne pirmą traumos dieną, o kitą dieną ar net vėliau. „Vis dėlto delsti nereikėtų, geriau atvežti vaiką pas gydytoją „be reikalo“, nei atvežti pavėluotai“, – pataria gydytojas.
Eglė Bugenytė
