Vaikų sveikatos stiprinimo aktualijos

LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre, Trakuose, vykusiame seminare „Vaikų sveikatos stiprinimo aktualijos“ Lietuvos savivaldybių administracijų atstovus, visuomenės sveikatos biurų, ugdymo įstaigų vadovus bei atstovus, vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistus pasveikino su Vaikų sveikatos metų pradžia ir pabrėžė, kad šešioliktosios Vyriausybės 2012−2016 metų programoje įtvirtintas siekis ypač daug dėmesio skirti vaikų sveikatai, siekiant pagerinti vaikų sveikatos rodiklius, ir kad šia iniciatyva taip pat siekiama skatinti su sveikata susijusių naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi.

Reklama

Seminaro, kurį pasikeisdami vedė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas ir direktoriaus pavaduotojas dr. Albertas Barzda, metu 114 dalyvių buvo susipažindinta su vaikų visuomenės sveikatos priežiūros aktualijomis, sveikatos ugdymo bendrąja programa ir jos įgyvendinimo galimybėmis šalies mokyklose. Taip pat aptarta, kaip sveikatos stiprinimo koncepciją ir sveikatos ugdymo bendrąsias programas galima pritaikyti šalies mokyklose. Visus seminaro dalyvius sudomino savivaldybių pateikta bei apibendrinta informacija apie sveikatos priežiūros įgyvendinimą švietimo įstaigose, sveikatos priežiūros įgyvendinimo praktika Klaipėdos ir Kaišiadorių rajonų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, 6–7 klasių mokinių mitybos įpročių bei fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimas, produktų vaikams saugos vadovas.

Sveikatos ugdymo bendroji programa ir jos įgyvendinimo galimybės mokyklose

Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos Rizikos sveikatai valdymo ir kurortologijos skyriaus vedėja dr. Rita Sketerskienė dar kartą priminė sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tvarką, supažindino su nauju 2014 m. Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintu Sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigose tvarkos aprašu ir Vaikų sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigose rekomendacijomis. Jose numatyta: saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais); vykdyti vaikų sveikatos būklės stebėseną, ugdyti vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius, vykdyti visuomenės sveikatos rizikos veiksnių stebėseną ir prevenciją. Rita Sketerskienė taip pat atkreipė dėmesį į būsimą Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimą: siūloma nustatyti, kad sveikatos priežiūrą vykdo visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, o jiems keliamus kvalifikacinius reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras.

Taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė paminėjo, kad 2014 m. yra pereinamieji vaikų sveikatos priežiūros ikimokyklinėse įstaigose metai. Kvalifikacijos kėlimo kursus teks baigti visiems medicinos felčerio, felčerio-laboranto, sanitarijos felčerio, higienos felčerio, higienisto (išskyrus burnos higienisto), felčerio, vaikų įstaigų medicinos sesers, medicinos sesers, akušerio, bendrosios praktikos slaugytojo išsilavinimą turintiems specialistams, kurie dirbo ikimokyklinėse įstaigose iki 2014 metų sausio 1 d. 2014 m. numatyta organizuoti 10 kvalifikacijos kėlimo kursų (po 18 val.) ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams. Kursai, finansuojami iš Europos socialinio fondo lėšų, o šio projekto vykdytojas yra Higienos institutas.

Rita Sketerskienė pakvietė renginio dalyvius teikti Sveikatos apsaugos ministerijai paraiškas dėl 2014 m. ir 2015 m. sveikatos priežiūros paslaugų mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose gerinimo. Šios iniciatyvos bus finansuojamos iš Norvegijos paramos Lietuvai partnerystės vertybėms kurti ir išsaugoti projekto lėšų.

Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Nemanienė pažymėjo, kad Švietimo ir mokslo ministerija bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos ministerija sukūrė bendrą sveikatos ugdymo mokyklose programą, kurioje yra išskirtos dvi kompetencijos, kurios gali būti kūrybiškai integruotos į mokomųjų dalykų pamokas, t.y. sveikata ir sauga.

Sveikatos kompetencija apima sveikatos sampratą, fizinę, psichinę ir socialinę sveikatą, o saugos kompetencija – psichologinį pasirengimą grėsmėms ir pavojams, saugią elgseną buityje ir gamtoje, gatvėje, ekstremaliose (ypatingose) situacijose, pirmąją pagalbą. Šios kompetencijos sveikatos ugdymo programoje gali būti diegiamos mažais žingsneliais nuo pradinių iki vyresniųjų klasių. Sveikatos ugdymo programos vizija – kad jaunuolis baigtų mokyklą įgijęs visas šias kompetencijas.

Lietuvos sporto universiteto studijų prorektorė, Sveikatos, socialinio ir fizinio ugdymo katedros profesorė dr. Rasa Jankauskienė, pristatydama sveikatos stiprinimo koncepciją ir sveikatos ugdymo bendrosios programos įgyvendinimo galimybes šalies mokyklose, pabrėžė sveikatos stiprinimo veiklų koordinacinio komiteto įsteigimo mokyklose svarbą.

Prof. dr. Rasos Jankauskienės nuomone, jis turėtų būti tokios sudėties: mokyklos direktorius, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, socialinis pedagogas, psichologas, kūno kultūros mokytojai, dalykų mokytojai, mokinių tėvai, būtinai mokiniai, socialiniai partneriai, rėmėjai. Profesorė rekomendavo sveikatos stiprinimo projektus (programas) mokyklose rengti vadovaujantis šiuolaikinių projektų rengimo principais, mokslu grįsta elgesio keitimo metodologija, sveikatos ugdymą realizuoti integruojant į įvairius dalykus, naudojantis įgyta patirtimi, taikant aktyvius ugdymo metodus, užtikrinant nuoseklų mokinių kompetencijų plėtojimą ir tęstinę įgūdžių formavimo liniją. Ji, rekomendavo sveikatos ugdymo programų įsivertinimą, siūlė, kad ir mokiniai dalyvautų sveikatos kompetencijų mokymosi įsivertinime. Taip pat, jos nuomone, sveikatos stiprinimo tikslas turėtų būti paremtas asmens ir bendruomenės įgalinimu, sveikatos ugdymo ir stiprinimo veikla neturėtų būti fragmentiška, konservatyvi, ji turėtų skatinti kritiškai mąstyti ir mokytis visą gyvenimą, prisidėtų prie bendruomenės sveikos gyvensenos plėtros.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėja Daiva Žeromskienė, pristatydama savivaldybių pateiktus duomenis apie mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, paminėjo, kad šiose įstaigose dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams vien tik atlyginimų fondui kasmet tektų skirti apie 17,5 mln. litų, atkreipiant dėmesį, kad jų vidutinis darbo užmokestis (be Sodros mokesčių) 2012 m. siekė nuo 741,65 iki 1460 litų.

Sveikatos priežiūros įgyvendinimo patirtis Klaipėdos ir Kaišiadorių rajonų ikimokyklinio ugdymo įstaigose

Šiuo metu Lietuvos visuomenė diskutuojant, apie tai, ar gerai, kad darželiuose nebeliks, vadinamųjų seselių ir bus įsteigti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų etatai, kurie bus pavaldūs miestų ir rajonų visuomenės sveikatos biurams. Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos biuro direktorė Neringa Tarvydienė ir Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos biuro direktorė Vidita Ražanienė pasidalino patirtimi, kaip ikimokyklinio ugdymo įstaigose visuomenės sveikatos priežiūros specialistų etatų steigimas darželiuose buvo pradėtas įgyvendinti jau 2012 metais. Tiek Klaipėdos, tiek Kaišiadorių rajonų savivaldybės priėmė nutarimą dėl visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas. Jose buvo numatyta įsteigti visuomenės sveikatos specialistų pareigybes darželiuose. Papildomų lėšų nereikėjo, nes pareigybės buvo perkeltos iš švietimo įstaigų į steigiamas pareigybes Klaipėdos ir Kaišiadorių rajonų savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose.

Savivaldybių ikimokyklinio įstaigų vadovai buvo nepatenkinti tuo ir susirūpinę, kas darys gautų ir nurašytų maisto produktų suvestines; tvarkys pirkimo dokumentus; pildys maisto produktų, skirtų patiekalų gamybai žiniaraštį; sudarinės valgiaraštį; atliks maisto produktų ir kitų medžiagų išdavimą iš sandėlio; pildys maisto produktų ir kitų medžiagų nurašymo aktus ir inventorizacijos aprašus; atsargų apyvartos žiniaraščius ir kt. Mat iki tol ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose, vadinamosios seselės ar dietistai, be savo tiesioginių pareigų atlikdavo ir sandėlininko, ūkvedžio ar virtuvės vedėjo darbus.

Šioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms buvo pasiūlyta vadovautis Švietimo įstaigos maitinimo organizavimo tvarkos aprašu, o visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, vykdantis sveikatos priežiūrą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, pradėjo vykdyti šias funkcijas: atlieka informacinės, metodinės medžiagos vaikų sveikatos saugojimo ir stiprinimo klausimais kaupimą ir sklaidą, organizuoja ir veda paskaitas, diskusijas, rengia stendinius pranešimus, klausimų-atsakymų valandėles vaikams sveikatos saugojimo ir stiprinimo klausimais, teikia individualias konsultacijas sveikatos saugojimo ir stiprinimo klausimais įstaigos bendruomenės nariams, vaikų tėvams, dalyvauja rengiant, įgyvendinant ir vertinant vaikų sveikatos stiprinimo programas, dalyvauja administracijos, vaikų tėvų susirinkimuose, informuoja apie problemas, susijusias su vaikų sveikata, kontroliuoja įstaigos patalpų ir aplinkos sanitarinę būklę, suteikia vaikams ir darbuotojams pirmąją pagalbą, inicijuoja ir dalyvauja rengiant vaikų nelaimingų atsitikimų prevencijos priemones, veda nelaimingų atsitikimų registraciją; vykdo užkrečiamų ligų profilaktiką ir kontrolę, organizuoja priemones, skirtas epidemijai išvengti (vaikų priėmimas į įstaigą, veiksmai vaikui susirgus), ugdo ir kontroliuoja vaikų asmens higienos įgūdžius (niežų, pedikuliozės profilaktika), kaupia informaciją apie kasmetinius vaikų sveikatos profilaktinius patikrinimus, sudaro ir derina vaikų maitinimo valgiaraščius teisės aktų nustatyta tvarka, kontroliuoja maisto gaminimo procesą, sandėliavimą; rekomenduoja sveikatą tausojantį dienos režimą (esant reikalui), užtikrina informacijos apie vaiko sveikatą konfidencialumą, teikia duomenis apie vaikų sveikatą įstaigos vadovui, grupių auklėtojams, visuomenės sveikatos centrui, visuomenės sveikatos biurui, laiku pateikia privalomas ataskaitas visuomenės sveikatos biuro specialistams; pildo privalomus dokumentus, rengia individualų darbo planą, kurį suderinęs su įstaigos vadovu, teikia tvirtinti darbdaviui.

Produktų vaikams saugos vadovas naudingas ir tėvams, ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, ir vaikiškų prekių gamintojams

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro laikinai einančios Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigas Dianos Mekšriūnaitės, Europos Sąjungos sužalojimų duomenų bazės duomenimis, 28 ES valstybėse kiekvienais metais 19 000 vaikų iki 14 metų patiria sužalojimus dėl dviaukščių lovų, 51 000 susižaloja dėl batutų ir daugiau nei 52 000 vaikų patiria sužalojimus dėl žaislų. Visi šie sužalojimai ganėtinai rimti, reikalaujantys greitosios medicinos pagalbos.

2012 metais Lietuvoje užregistruota daugiau nei 63 tūkst. traumų, apsinuodijimų ir kitų nelaimingų atsitikimų, kurie nutiko vaikams iki 17 metų amžiaus. Tai reiškia, kad per metus iš 1000 vaikų daugiau nei 100 patiria sužalojimą. Vaikų iki 14 metų mirtį dažniausiai lemia išorinės mirties priežastys, tarp jų ir buitiniai sužalojimai. Higienos instituto duomenimis, net 46,8 proc. visų vaikų ir paauglių mirties atvejų priežastis – įvairūs sužalojimai. Mokslininkai teigia, kad 90 proc. vaikų traumų namuose galima išvengti. Europos vaikų saugos aljanso ekspertai atnaujintą leidinį „Saugių produktų vaikams vadovas – potencialiai pavojingi produktai“ (angl. Child Safety Product Guide – potentially dangerous products), skirtą šviesti visuomenę apie vaikams skirtų produktų naudojimą, visuomenės sveikatos priežiūros specialistams pristatė praeitas metais Vilniuje. Jame pateikiama išsami informacija apie produktus, kuriuos Europos vaikų saugos ekspertai pripažįsta kaip potencialiai pavojingus vaikams. Šis vadovas, kuris buvo sukurtas tam, kad padėtų išvengti vaikų susižalojimų naudojantis įvairiais produktais Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro iniciatyva bus išverstas į lietuvių kalbą.

Mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja dr. Roma Bartkevičiūtė pristatė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro kartu su LPF ,,Maisto bankas“ 2013 m. atliktą 6–7 klasių mokinių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimą (apklausta per 1500 moksleivių iš 52-jų ,,Sveikatiados“ projekte dalyvavusių Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų). Ji pabrėžė, kad tik 64 proc. mokinių atsakė, kad pusryčius valgo kiekvieną dieną, tik mažiau nei pusė mokinių sakė, kad valgo mokykloje karštus pietus. Tik 68,5 proc. mokinių kasdien ir kelis kartus per dieną valgo daržoves ir 77,1 proc. − vaisius. Tyrimo duomenys parodė, kad tik du trečdaliai 6−7 klasių mokinių mano, kad reikia kasdien valgyti daržovių ir tik 36,9 proc. − pieną ir pieno produktus, o apie būtinybę kasdien valgyti grūdinius produktus (duoną, grūdų košes ir pan.) žino 62,7 proc. mokinių. Tik maždaug kas antras mokinys pasakė, kad kasdien reikia valgyti vaisių ir mėsos (paukštienos) Įprastai vaikai apie sveiką mitybą turėtų sužinoti iš savo tėvų ir iš mokytojų mokyklose, tačiau tyrimo rezultatai parodė, kad šią informaciją iš tėvų bei mokytojų sužino tik kas antras mokinys. Taip pat beveik kas antras mokinys pasakė, kad norėtų daugiau sužinoti apie sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą.

Mokinių atsakymų į klausimus apie fizinį aktyvumą mokykloje ir laisvalaikiu analizė parodė, kad ketvirtadalis apklaustųjų fiziniam aktyvumui mokykloje išnaudoja vieną pertrauką, trečdalis (28,6 proc.) – dvi. Kas šeštas mokinys atsakė, kad tam skiria tris ir daugiau pertraukų. Visas pertraukas fiziniam aktyvumui išnaudoja 12,8 proc. respondentų, o nė vienos pertraukos tam neskiria 17,8 proc. mokinių.

Kas antras mokinys nurodė, kad laisvalaikiu žaidžia kompiuteriu, žiūri televizorių, padeda tėvams arba užsiima fiziniu aktyvumu, trečdalis – skaito. Ketvirtadalis apklaustųjų atsakė, kad laisvalaikiu fiziniam aktyvumui skiria iki 1valandos, o beveik trečdalis – daugiau nei 1 valandą per dieną. Dr. Roma Bartkevičiūtė mano, kad mokinių mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai vis dar nėra sveiki ir teisingi, todėl mokyklose reikėtų organizuoti daugiau priemonių ir renginių, kuriose būtų mokoma ne tik teorinių žinių, bet būtų rodomi sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimo gerosios patirties pavyzdžiai ir pan.

Apibendrinant šio seminaro tikslą galima teigti, kad sveikatos ugdymas – nuolatinis mokymo ir mokymosi procesas. Sveikatos ugdyme nėra teisingų ar neteisingų atsakymų. Vieni žino mažiau, o kiti daugiau. Visa bendruomenė mokosi. Mokytojas taip pat.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras