Pirmadienis, 2024.04.22
Reklama

Užsienyje dirbantys medikai linki ryžto ir vienybės kuriant geresnę sveikatos apsaugos sistemą (1)

Šaltinis: vlmedicina | 2017-12-18 10:57:59

Kalėdų laikas gražiausias metuose, ne tik todėl, kad iškritus pirmam sniegui ir sužibus šventinėms griliandoms po niūraus ir tamsaus rudens tampa šviesiau. Kalėdos - šeimos šventė, taigi šviesiau tampa ir namuose, kai atvyksta seniai nematyti ir kitose šalyse gyvenantys artimieji.

Sveikinimai medikams

Jonas Korsakas. © Algirdo Kubaičio nuotr.

Negalintieji grįžti paskambina, rašo laiškus ir bent jau mintimis yra kartu.

Mes, iš Lietuvos išvykę ir kitose šalyse dirbantys medikai, greta asmeninių sveikinimų artimiesiems ir draugams, kuriuos kiekvienas išreikš savaip, kartu norime pasveikinti ir palinkėti daug stiprybės, ryžto ir vienybės Lietuvoje dirbantiems medikams.

Emigracija yra sunkus apsisprendimas, neatsirandantis spontaniškai po vienos sunkios budėjimo nakties. Didžiąjai daugumai emigruojančių tai nėra tiesiog avantiūra. Ji paliečia šeimas, reikalauja didelio pasiruošimo. Reikalavimai medikams emigracijos pamėgtose šalyse dideli. Tenka labai gerai išmokti svetimą kalbą, peržengti ne vieną biurokratijos slenkstį ir galiausiai atvykus į svetimą šalį prisitaikyti prie nepažįstamos sistemos ir kultūros.

Nepaisant šiuolaikinio kosmopolitizmo ir galimybių, kiekvienas mūsų tapatinamės su kažkuria tauta. Pilietybę galima pakeisti, tai protu suvokiama sąvoka, atspindinti priklausomybę valstybei, kurioje gyvename, dirbame, mokame mokesčius, naudojamės jos teise. Tautybė mažiau veikiama proto. Tautiškumą jauti girdėdamas savo gimtąją kalbą, vaikystėje klausytas dainas, puoselėdamas tėvų ir senelių tradicijas. Tai namų ir savumo jausmas, kurį pajauti grįžęs iš tolimiausių kelionių ir aplankęs įspūdingiausias vietas. Savanoriškai atsisakyti šito namų jausmo ir prisitaikyti prie svetimos tautos nėra lengvas žingsnis.

Kaip (ne)lengvai emigruoja medikai

Neretai nuo minties emigruoti iki galutinio sprendimo praeina daug laiko. Tie sprendimai ypač sunkūs jau sukūrusiems šeimas ir įsitvirtinusiems gydytojams. Deja, pastarųjų metų tedencijos rodo, kad mintys apie išvykimą sklando jau tarp medicinos studentų ir, vos gavę gydytojo licenciją, šalį kiekvienais metais palieka apie pusę kurso. Tai yra tie jauni specialistai, kuriuos Lietuva paruošė, išmokslino ir neturi jokios galimybės įtikinti jų likti. Deja, tokios laisvos rinkos taisyklės ir atsakingų valstybės institucijų pasyvumo kaina.

Kaip emigruojama? Įdomu stebėti, kaip Danijos, Vokietijos, Norvegijos ir kitų šalių regionuose, miestuose, net konkrečiose ligoninėse susikoncentravę gydytojai iš Lietuvos. Dažnai besiruošiantys emigracijai ieško kontaktų tarp jau seniai išvykusių. Ir jų užduodami klausimai paprastai vienodi, pradedant nuo banalių („ar nesigaili išvykęs?“) iki konkrečių („kiek kainuoja vaikų darželis?“).

Yra labai daug išvykstančių ir mažai grįžtančių. Tai rodo, kad medikų lūkesčiai iškentus pirmąją adaptacijos ir kalbos prasilaužimo fazę užsienyje yra patenkinami. Mediko darbas visame civilizuotame pasaulyje vertinamas, tos kalbos, kad vokietis ar anglas „į tave, vaikeli, visad žiūrės iš aukšto“, toli gražu neatitinka tikrovės. Medikai ne tik yra emigracijoje finansiškai saugesni, jie dažniausiai turi puikias sąlygas tobulėti, pagarbą. Todėl į emigruojantį mediką nereikėtų žiūrėti kaip į keletui metų užsidirbti išvažiavusį statybininką, kuris susitaupęs automobiliui ar atidavęs paskolą sugrįš. Dėl nė vieno išvykusio dirbti į svetimą šalį nėra garantijos, bet emigravę medikai greitai integruojami. Net imant paskolą nekilnojamam turtui Vokietijoje bankininkai juokavo, kad jiems nesvarbu, ar mes planuojame patalpas klinikai, ar ten auginsime balandžius, vien tai, kad mes gydytojai, jiems pakankamas garantas.

Viena iš didžiausių baimių ir problemų yra kalba. Jei neemigruojama į anglakalbes valstybes, dažniausiai tenka nuo pradžių mokytis svetimą kalbą. Tai trunka net ir profesionaliausiose kalbos mokyklose taikant pačią intensyviausią programą ne mažiau kaip pusę metų. Šešių mėnesių gal ir užtenka, norint išlaikyti reikalaujamo lygio kalbos egzaminą ir institucijoms pateikti reikiamą sertifikatą, tačiau kasdieniniam darbui neretai būna jaučiamos spragos, kas dar padidina pirmų darbo mėnesių stresą. Kolegos paprastai būna tolerantiški šioms problemoms. Jau daugybę metų medikai imigruoja į Skandinavijos šalis, Vokietiją, Daniją, Jungtinę Karalystę ir t.t. Vietiniai gydytojai kai kur net tapę savotiški tarties akcentų specialistai, bandantys iš kalbos atspėti, iš kurios šalies esi atvykęs.

Darbo vietos paieškos užsienyje nėra problema. Klestinčios medikus išvežančios firmos tik parodo, kad emigracijos mastai tikrai dideli. Užtenka vienai iš šių firmų užsiminti apie norą išvykti, visu kuo kitu paprastai pasirūpina jie. Nuo siūlomų kalbos kursų iki nemokamų skrydžių į darbo pokalbius. Belieka priimti sunkiausią galutinį sprendimą ir susipakuoti Lietuvoje užgyventą turtą. Gerai, kai tas turtas is studento bendrabučio kambario telpa į kelis lagaminus. Sunkiau, kai šalia darbovietės paieškos reikia rūpintis ir vaikų darželiais, mokyklomis, darbo galimybėmis sutuoktiniui, jei jis ne medikas. Visa tai surasti gal ir nėra taip sudėtinga, tačiau emociškai emigracija nuo to labai pasunkėja.

Priežasčių beieškant

Nieko keisto, kad išvažiuojama iš Lietuvos su viltimi ir tikslu gyventi geriau.

Gyvenimo kokybę nemaža dalimi nulemia pajamos. Deja, Lietuva medikų atlyginimais negali konkuruoti su praktiškai jokia išsivysčiusia valstybe. Nesuvokiamai žemas medikų atlygis yra sovietinis palikimas, kuomet gerą gydytoją turėjo išlaikyti tauta. Tai juk neteisinga visais atžvilgiais. Išsilavinęs ir atsakingą darbą dirbantis specialistas turėtų uždirbti to vertą atlyginimą. Kaip ir pacientai, sąžiningai mokantys mokečius ir turintys sveikatos draudimą, neprivalo skirti savo pajamų tiesioginiam savo gydytojo išlaikymui. Tam yra sveikatos apsaugos sistema, kuri privalo sukurti ir užtikrinti funkciuonuojančius mechanizmus.

Maži atlyginimai spaudžia medikus į spąstus ir verčia dirbti per tris ir daugiau darboviečių. Tai, beje, yra viena iš priežasčių, išlaikančių šį nesveiką medicinos modelį. Taip išlieka ir mažiausios rajoninės ligoninės ir ambulatorijos, teikiančios tik būtiniausias paslaugas, neturinčios reikalingos įrangos ir iš esmės negalinčios nei diagnozuoti, nei gydyti jokio rimtesnio susirgimo. Tokiose įstaigose trūksta nuolatinį darbą dirbančių gerų specialistų, naktiniai budėjimai, kuriuos kieviena ligoninė privalo užtikrinti, dengiami nuolat besikeičiančių ir per keletą darboviečių važinėjančių jaunų gydytojų. Budėjimai siūlomi ramūs, neretai net sakoma, kad atvažiuosit tik išsimiegoti, kartu ir mokama mažai. Vieni apsimeta, kad dirba, kiti apsimeta, kad moka už darbą. Jaunas specialistas provincijoje neišvengiamai praranda rezidentūros metu įgytą kvalifikaciją, todėl nematydamas galimybių likti universiteto ligoninėje renkasi Švediją, Vokietiją ar kitą šalį. Netgi atokiausiuose šių šalių kampeliuose gydytojams sudaromos galimybės dirbti ir tobulėti, ne tik išlaikyti įgytą kvalifikaciją, bet ir ją nuolat kelti.

Daug eilinio mediko darboviečių sukuria iliuziją, kad medikų Lietuvoje irgi daug. Jei staiga pakėlus atlyginimus medikai pradėtų dirbti tik vienoje darbovieteje arba normaliu darbo krūviu, būtų vėliausiai kitą dieną aišku, kad jų Lietuvoje per mažai. Tada ir iki šiol taip neaiški ir nematoma emigracija taptų pastebima. Galbūt vienas ar kitas emigravęs grįžtų į Lietuvą.

Gydytojai tampa specialistai atlikdami rezidentūrą. Visame pasaulyje gydytojai rezidentai yra visaverčiai sveikatos apsaugos sistemos dalyviai, palaipsniui keliantys savo kvalifikaciją įvairiose srityse. Lietuvoje, deja, gydytojai rezidentai dar tebeturi keistą pusiau studento, pusiau darbuotojo statusą ir dirba už minimalų atlyginimą atlikdami pagal poreikį ir situaciją reikiamus darbus. Tas pats rezidentas, kuris universitetinėje ligoninėje užsiima kraujo spaudimo matavimu ir ligos istorijos įrašų perrašymu, gali staiga rajoninėje ligoninėje savaitgaliais likti vieninteliu budinčiu skyriaus gydytoju ir esant reikalui savarankiškai priimti svarbius su gydymu susijusius sprendimus. Užsienio kolegoms taip pat keistai suprantama aplinkybė, kurią išgirdę jie perklausia ne kartą, yra ta, kad Lietuvoje rezidentai negali laisvai pasirinkti nei specialybės, nei pageidaujamos sveikatos priežiūros įstaigos. Į rezidentūros specialybes reikia pabaigus šešerių metų studijas vėl stoti. Rezidentūra atliekama tik keliose pagrindinėse šalies ligoninėse. Natūralu, kad ne vienas pasirenka užsienį.

Po emigravusių skaičiais, statistikomis slepiasi atskiri žmonės, jų svajonės, lūkesčiai, likimai. Galiausiai jų kvalifikacijos, potencialas ir ateitis. Tokia maža valstybė kaip Lietuva, toleruodama didelio masto medikų emigraciją, toleruoja ir vadinamąjį „protų nutekėjimą“. Galbūt didinant vaikų pinigus ir pašalpas galima padidinti gimstamumą ir kartu gyventojų skaičių, kurie ir toliau emigruos. Juk idėja išlaikyti ar kelti šalies IQ lygį, išlaikyti jau paruoštus aukšto lygio specialistus atrodo žavesnė.

Epilogas

Šį kartą nesikreipiame į sveikatos apsaugos ministrą (kuris, beje, nesusidomėjo šia iniciatyva), nerašome Seimo Sveikatos reikalų komitetui nei Lietuvos Respublikos Prezidentei. Jie visi turi savo gydytojus, ir, matyt, yra jais patenkinti.

Greta medikų kreipiamės į Lietuvos gyventojus, pacientus, kurie nusipelno geresnės sveikatos apsaugos sistemos. Tolerancija medikų klaidoms labai maža, kiekvienas rimčiau sergantis tikisi pakliūti pas kompetentingą specialistą, kuris puikiai išmano savo darbą, yra kvalifikuotas, dažnai tobulinasi ir šiaip yra ne streso išvargintas ir rūpesčių prislėgtas po trijų naktinių budėjimų. Gydytojo darbas visame pasaulyje vienodai sunkus ir atsakingas. Kitose šalyse tikimasi ir reikalaujama iš gydytojų ne mažiau, tačiau ir atlygis, kurį jie gauna, yra didesnis. Ir tai ne vien materialūs dalykai – tai ir geros darbo sąlygos, toleruojamas darbo krūvis, galimybės tobulintis bei visiems taip trūkstamas laisvas laikas. Būtų didelis pasiekimas sustabdyti drastišką pastarųjų metų medikų emigraciją. Palaikome Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatyvas siekiant pozityvių pokyčių, tačiau to labiausiai reikia patiems pacientams – kiekvienam Lietuvos žmogui.

Sveikų ir ramių švenčių Jums linki užsienyje dirbantys medikai.

Kristina Korsakė, gydytojas kraujagyslių chirurgė, Vokietija,

Jonas Korsakas, gydytojas onkologas hematologas, Vokietija

ir dar daugiau nei 130 videofilme paminėtų medikų

ir dar dešimtys kartų daugiau nepaminėtų

Šiame straipsnyje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė, todėl VLMEDICINA.LT už turinį neatsako.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Nuomonė
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Medikų trūkumui mažinti parengtas veiksmų planas
Siekdama mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą ir jų netolygų pasiskirstymą šalies regionuose, Sveikatos apsa...
Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai
Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai ap...
Personalizuotas mieloleukemijos gydymas Lietuvoje pritraukia ir užsienio pacientus
Kokios yra ūminės mieloleukemijos susirgimo priežastys, kaip liga pasireiškia, kaip gydomi ja sergantys žmonės? Apie tai...
Ikivėžiniai pakitimai gimdoje tyliai vystytis gali net dešimtmetį – kaip juos pastebėti laiku?
Gimdos kaklelio vėžys itin pavojinga būklė, kuri ilgą laikotarpį gali vystytis nepasireikšdama jokiais simptomais ir nes...
Sėklidžių vėžys – reta, bet pavojinga jaunų vyrų liga
Onkologinis susirgimas – diagnozė, kurią gali išgirsti ir jauni žmonės. Sėklidžių vėžys netgi vadinamas jaunų &nda...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų