Už operacinės durų: ir čia patiriamas smurtas(3)
Operacinėje dirba skirtingo amžiaus, išsilavinimo, skirtingų profesijų žmonės, turintys skirtingą patyrimą šioje srityje dirbant komandiniu principu. Sprendžiant iškilusias problemas labai svarbu tarpusavio supratimas, tolerancija, pagarba vienas kitam. Deja, atliktas tyrimas parodė, jog už operacinės durų išgyvenamas nuolatinis stresas, kurio viena priežasčių – iš komandos narių patiriamas smurtas.
Ruošdama bakalauro darbą, pusiau struktūrizuotu interviu apklausiau 4 gydytojus chirurgus, 4 operacinės slaugytojus, 4 anesteziologus–reanimatologus, 4 anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojus, 4 operacinės slaugytojo padėjėjus.
Bendravimo problemos
Vienas iš pagrindinių operacinės komandos darbui įtaką darančių veiksnių - žmogiškasis faktorius. Tai žmonių charakterio ypatybės, simpatijos ir antipatijos, asmeninės ambicijos, darbo kultūra, nuovargis. Nuo asmeninių žmogaus charakterio savybių priklauso ir bendravimas komandoje.
Respondentai pažymėjo, kad būna bendravimo problemų – sureikšminta subordinacija, netolerancija žemesnio pagal rangą komandos nario atžvilgiu, nepasidalijimas turima informacija, nenoras suprasti kitus, emocinės kontrolės nebuvimas, nepakankama komunikacija su kitų skyrių komandomis.
Yra ir darbo organizavimo sunkumų – užsitęsusios operacijos, tenka papildomai spręsti reikalus, kurie neturi nieko bendra su pagrindiniu darbu, tokius, kaip instrumentų ir darbo medžiagų trūkumas, tenka dirbti su nekvalifikuotomis slaugytojų padėjėjomis, kurios nesupranta ir nenori žinoti daugiau.
Skubių operacijų metu, kai delsti negalima nė vienos minutės, padidėja darbo intensyvumas, įtampa, nes negalima visko numatyti į priekį, reikia viską atlikti gerai ir greitai. Tokiais atvejais dažniausiai būna emocinių sunkumų, įtampa, stresai, mikrostresai, nemalonios smulkmenos.
Sprendžiant problemas labai svarbu tarpusavio supratimas, tolerancija, pagarba vienas kitam. Tada kiti komandos nariai padeda, pataria, galima tarpusavyje sutarti, bendromis jėgomis rasti išeitį. Svarbu, kad problemas padėtų spręsti vyresnioji administratorė.
Stresas - kasdienybė
Visi respondentai darbe patiria stresą. Vieni jį patiria nuolat, kiti – 2-3 kartus per savaitę, dar kiti – 1- 2 kartus per mėnesį. Kartais stipraus streso nepatiriama ir 6 mėnesius, kartais – 4 kartus per savaitę. Žinoma, jei operuojantis chirurgas stresuoja – tai ir visa komanda kartu.
Esant stresinei situacijai komandos nariai stengiasi padėti. Kartais padeda, o kartais savo pagalba trukdo likviduoti susidariusią stresinę situaciją. Tik susidirbusios komandos narys gerai žino ir atlieka savo darbą, tada darbas vyksta sklandžiai, net jei ir susidaro stresinė situacija. Komandos nariai pastebi, jei kuris nervinasi, ir klausia, kuo gali padėti. Labiausiai jaučiamas komandinis rūpestis dėl paciento. Yra manančių, kad parama savo komandai nepakankama, nors ir kreipiamasi pokalbiui su skriaudikais, keliamos problemos į viešumą.
Dažniausiai stresinės situacijos susidaro skubių operacijų metu, kai trūksta laiko pasiruošimui – kai pacientas kraujuoja, smarkiai dūsta, jei pasikeičia paciento būklė operacijos metu – krenta spaudimas, pradeda kraujuoti. Taip pat jei pati operacija ar intubacija yra sunki.
Yra respondentų, dėl komandos nejaučiančių streso. Bet daugiau respondentų patiria stresą dirbdami su kai kuriais kitų skyrių darbuotojais ar komandos nariais (iš kitų skyrių į operacinę ateina dirbti chirurgai). Dažniausiai pasitaiko psichologinis spaudimas, priekabiavimas.
Visi respondentai yra matę arba patyrę vienokį arba kitokį smurtą. Dauguma respondentų skundėsi chirurgais, kai kurie iš jų esą sunkiai valdomi. Jiems nemalonu matyti ir kai operatorius rėkia ant savo asistentų. Dažniausiai smurtą sakė patiriančios slaugytojos ir jų padėjėjos. Pagrindinė smurto išraiška – pakeltas tonas, necenzūriniai žodžiai, grasinimai, įžeidinėjimai.
Respondentai supranta, kad operacinėje bet kokia smurto išraiška netoleruotina, kad ir kokia neadekvati situacija būtų. Kiekvienas komandos narys turi save valdyti. Operacinėje konfliktus reikia gesinti, kad nenukentėtų dėl to pacientas, nes konfliktai gali tiesiogiai paveikti operacijos eigą ir jos efektyvumą. Visos pastabos turėtų būti išsakomos po operacijos. Manoma, kad psichologinis smurtas turėtų būti baudžiamas, kaip ir fizinis smurtas. Kai kurie respondentai netyli, tiesiai klausia, kodėl jį įžeidinėja, kiti išsiverkia, kai niekas nemato, kiti bando sušvelninti situacijas įspėję iš anksto dažnai smurtaujantįjį, kad teks kartu dirbti, ir paprašo, kad neskriaustų. O jei toks kai kurių chirurgų elgesys dažnai kartojasi – tai tampa norma ir atbunkama nuo to.
Pagrindinė smurto išraiška – pakeltas tonas, necenzūriniai žodžiai, grasinimai, įžeidinėjimai.
Moralinės paramos – mažai
Palaikymo iš komandos esant grasinimų ir kitokio smurto išraiškų dažniausiai negaunama, nes komandos nariai tokiu atveju dažniausiai tyli. Manoma, kad tylėjimu ir diskusijos vengimu nebus didinamos neigiamos emocijos, kiti bijo sukelti chaosą, kad tik agresija nebūtų nukreipta į juos. Dažniausiai tuo momentu tenka su situacija susidoroti pačiam.
Praėjus smurto įvykiui skyriaus vadovai stengiasi spręsti problemas, kad jos nepasikartotų, kreipiasi į chirurgus, rašo raštus, kad tokius dalykus išgyvendintų. Jaučiama parama ir supratimas iš skyriaus slaugos administratorės ir kitų slaugos darbuotojų.
Vertinant paramą iš administracijos respondentų nuomonės išsiskyrė – vieni jaučia nuolatinę paramą iš administracijos, skyriaus vedėjo, skyriaus slaugos administratorės, kiti – iš įstaigos administracijos paramos sulaukia retai, norėtų daugiau efektyvių veiksmų, dar kiti – nežino, nes su administracija neturėjo reikalų. Dalis respondentų jaučia moralinę paramą, bet norėtų daugiau materialinės paramos. Yra suprantančių, kad parama priklauso ir nuo įstaigos finansinių pajėgumų. Keli respondentai jaučia skriaudą, „vien nervų gadinimą, jokios paramos iš administracijos, juk viską mažina ir mažina“. Tačiau yra ir manantis, kad gerai komandai jokios paramos nereikia.
Rekomendacijos
Siekiant efektyvinti komandinį darbą ir išgyvendinti smurto apraiškas rekomenduotina surengti paskaitų ciklą operacinės darbuotojams apie komandinį darbą, apie bendravimą, streso valdymą, įtampos mažinimo būdus, psichologinį smurtą ir suteikti galimybę diskutuoti.
Šių tikslų pasiekti padėtų ir kitos priemonės: trumpi komandos narių pasitarimai prieš darbo pradžią, kad galima būtų tinkamai suplanuoti darbo dieną, tinkamai paruošti aparatūrą; kelti į viešumą situacijas, kai smurtaujama, siūlyti apie tai su smurtaujančiais kalbėti etikos komisijai; įkurti relaksacijos kambarį, kad tarp operacijų nors 10 minučių operacinės darbuotojai galėtų pailsėti ir kt.
Susiję straipsniai
