Už farmacininkų milijonus – į Ispaniją ir Prancūziją

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba savo interneto puslapyje skelbia medikų sąrašą, kurie iš farmacijos kompanijų lėšų vyko tobulintis į užsienio šalis. Sąraše minimos ir Tauragės medikų pavardės, kurie svečiavosi Airijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje. Žurnalistės pakalbintas Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Donatas Petrošius neigia bet kokius šios įstaigos ir farmacininkų susitarimus. Tačiau liaudies išmintis sako – arklys arkliui nugaros už dyką nekaso. Kokią naudą gauna farmacijos kompanijos, išleidusios milijonus eurų medikų kvalifikacijos kėlimui užsienio šalyse?

Reklama

Tobulinosi 6 Tauragės medikai

Diskusijos dėl medikų kelionių, kurias finansuoja farmacinės kompanijos, kelia skaidrumo klausimų ne vienam visuomenės nariui. Neleistinus susitarimus, papirkinėjimą, siekiant didinti vaistų pardavimus, dar praėjusiais metais Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Tikintis skaidrumo, praėjusiais metais buvo patikslintas Farmacijos įstatymas, kuris įpareigojo vaistų registratorius kaupti duomenis apie tai, kurie medikai dalyvavo profesiniuose renginiuose užsienyje iš farmacinių kompanijų lėšų. Ši informacija tapo viešai prieinama kiekvienam – ją platina Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba savo interneto puslapyje.

Panagrinėjus viešinamus duomenis, kuriuose daugiau nei 1000 medikų, „Tauragės žinios“ rado ir Tauragės gydytojų duomenis. Nors kai kurių gydymo įstaigų medikai vyko tobulintis į JAV, Kanadą bei egzotiškuosius Jungtinius Arabų Emyratus ar dar toliau, tauragiškių kelionės kuklesnės – apsiribota Europa. Farmacininkų finansavimu tobulinimuisi pasinaudojo 4 Tauragės ligoninėje dirbantys gydytojai ir 2 medikai iš Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro.

Nuo Latvijos iki Ispanijos

Tauragės medikų kvalifikacijos kėlimui keliones finansavo skirtingos farmacininkų kompanijos. Visi gydytojai vyko į skirtingas šalis. Ginekologė Irena Narbutienė 2015-ųjų rugsėjį vyko į kongresą Vengrijos sostinėje. Proktologas Vilius Petrauskas keliavo į metinį Europos koloproktologų bendruomenės susitikimą Airijoje. Iš Klaipėdos atvažiuojantis ir urologu dirbantis Mindaugas Danilevičius praėjusį spalį vyko į Strasbūrą (Prancūzija), kur domėjosi chirurginėmis naujovėmis. Endokrinologė Marija Lapienė lankėsi Švedijoje.

Iš Tauragės PSPC į mokymus išsiruošė 2 medikai – šeimos gydytoja Jūratė Petraitienė vyko į Ispaniją, o psichiatras Andrius Kačergius psichinės sveikatos žinias gilino Rygoje.

Gydymo įstaigoms trūksta lėšų

Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojas Danas Masiulionis „Tauragės žinioms“ tvirtino nieko blogo farmacininkų finansavime neįžvelgiąs, o medikams tobulintis, anot jo, yra būtina. Tačiau esą gydymo įstaigoms vis pritrūksta lėšų pačioms finansuoti brangias keliones ir apgyvendinimo išlaidas.

– Gydytojai – viena iš profesijų, kur mokymasis yra reikalingas visą gyvenimą, todėl ligoninės administracijos nuomonė apie gydytojų tobulinimąsi – vienareikšmiška. Šiuo metu dalies medikų atlyginimai nėra pakankami, kad galėtų tobulintis ir įgyti naujausias specifines specialybei reikiamas žinias. Didesnę dalį mokymų išlaidų padengia pati ligoninė, kitą dalį – profesinė sąjunga. Kasmet specialistų tobulinimui, rėmimui gaunama lėšų ir iš farmacijos kompanijų, tačiau tai labai maža dalis, – užtikrino D. Masiulionis.

Ligoninės atstovas žurnalistei paaiškino, kad iš viso sąrašo į konferenciją darbo metu vyko tik viena medikė. Visi kiti naudojo sukauptas atostogų dienas.

– Gydytoja buvo komandiruota į mokymus dėl jų svarbos ir vyko pirmą kartą. Kiti medikai keliavo savo atostogų sąskaita, nes jau buvo tobulinęsi 2015 metais. Kaip matote iš pateiktų duomenų, skaičiai maži, tik 3 šios ligoninės gydytojai tebuvo išvykę. Todėl atsakyti, kodėl būtent šie medikai važiavo, yra sunku. Kitais metais važiuos kiti gydytojai, jei turėsim lėšų. Mindaugas Danilevičius dirba tik epizodiškai, antraeilėse pareigose, todėl Tauragės ligoninė neapmoka jo tobulinimosi poreikių, nors gydytojas yra net keleto urologinių operacijų novatorius, – kalbėjo ligoninės direktoriaus pavaduotojas.

Užtikrintas medikų skaidrumu

D. Masiulionis užtikrino, kad ligoninė jokių susitarimų su farmacininkais neturi. Po vaistų ir medicinos pagalbos priemonių pirkimo konkursų, kasmet sudaromos tiekimo sutartys ligoninės pacientų poreikiams užtikrinti. Gydytojai privalo pildyti viešų ir privačių interesų deklaracijas, kuriose turi nurodyti dovanas, galimus interesų konfliktus. Ligoninėje dirbantis medikas patikino, kad visi Tauragės ligoninės gydytojai yra užpildę šias deklaracijas.

– Manau, kad medikai nebūna įpareigoti rašyti konkrečius vaistus kaip atsilyginimą už kelionę. Galutinį vaisto parinkimą nulemia paciento poreikiai, nes pastarieji pakankamai domisi skiriamais vaistais. O iš medikų tobulinimosi naudos pacientams visada yra, nes gydytojai parveža naujų gydymo metodikų, kurias vėliau pritaiko kasdieniame darbe, – aiškino D. Masiulionis.

„Tauragės žinių“ kalbintas ligoninės atstovas patikino, kad informacijos paskelbimo apie farmacininkų finansuojamus medikų tobulinimosi kursus nelaiko gydytojų susaistymu su farmacijos įmonėmis.

Siūlo kreiptis į pačius medikus

Tauragės PSPC direktorius Donatas Petrošius į žurnalistės klausimus atsakė lakoniškai – jokių susitarimų įstaiga neturi.

– Tauragės PSPC nėra sudariusi jokių sutarčių su farmacijos kompanijomis, nėra joms niekaip įsipareigojusi. Darbo metu įstaigos darbuotojai nevyksta į jokias užsienio keliones, finansuojamas ar nefinansuojamas farmacijos kompanijų. Dėl konkrečių gydytojų privačios veiklos, kuri nesusijusi su Tauragės PSPC, turėtumėte kreiptis į pačius gydytojus, – atsakė poliklinikos vadovas.

Tauragės ligoninėje ir PSPC dirbanti medikė, Tauragės rajono savivaldybės tarybos narė Iveta Skurvydienė „Tauragės žinioms“ pasakojo pati neseniai buvusi kursuose Budapešte (Vengrijoje), kur vyko naudodama savo atostogų dienas ir pati susimokėjo dalį kelionės išlaidų.

– Taip jau yra susiklostę, kad medikai daugiausia tobulinasi užsienyje. Man kelionė į Budapeštą kainavo 400 eurų. Ne kiekvienas gali sau tai leisti. Aš rašiau vienai medikų draugijai prašymą padėti finansiškai ir jie skyrė pinigų apgyvendinimui. Medikų draugijos finansavimą gauna iš įvairių šaltinių, tarp jų ir farmacininkų. Tiesiogiai medikų finansuoti farmacininkai negali, nes tai jau būtų laikoma papirkinėjimu. Visi paprastai sako, kad tokio pobūdžio finansinė pagalba medikų darbo nelemia, tačiau kas stovi su žvake šalia receptą išrašančio gydytojo? – retoriškai klausė vaikų gydytoja I. Skurvydienė.

Medikė teigė, jog gydytojai įpareigoti receptuose rašyti tik cheminę vaisto sudėtį, neminint konkretaus gamintojo. O vaistininkas savo ruožtu privalo pasiūlyti pacientui pigiausią vaistą. I. Skurvydienė įžvelgė kitokio pobūdžio korupciją – ar tikrai siūlomi pigiausi vaistai ir yra geriausi?

Pasiteiravome medikės ir apie tai, ką mokymuose veikia susirinkę gydytojai. Gal daugelis suvažiavimų nėra tokie būtini, kaip skelbiama?

– Medikai išvyksta dirbti, o ne atostogauti. Pavyzdžiui, aš penktadienį turėjau apie 4 laisvas valandas. Šeštadienį 12 valandų dirbom, sekmadienį kiek mažiau ir liko 2 laisvos valandos iki lėktuvo. Tai vienas mokymosi būdų, kur pristatomi nauji gydymo metodai, – patikino I. Skurvydienė.

Farmacininkai: daug investuojame į reputaciją

Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorius Leonas Kalėtinas „Tauragės žinias“ patikino, kad praktikuojančių medikų edukacija apie mutuojančius ligų sukėlėjus, pasaulines pandemijas, naujus diagnostikos ir gydymo būdus yra reikalinga visuomenės sveikatai užtikrinti. Jo aiškinimu, Lietuvoje medicinos praktikos licencija yra perregistruojama ir atnaujinama gydytojui pateikus pažymėjimus, patvirtinančius, kad jis per paskutinius penkerius metus 120 valandų tobulino savo profesinę kvalifikaciją.

– Valstybės biudžeto lėšomis yra padengiama tik dalis šių kursų. Lieka dar dešimtys tobulinimosi valandų, kurių valstybė nefinansuoja. Vienas iš efektyviausių būdų koncentruotai gauti informaciją yra tarptautinės specifinės medicinos srities konferencijos, kuriose medikai patys ir išreiškia norą dalyvauti. Farmacijos pramonės kompanijos siekia užtikrinti sklandų visuomenės sveikatai būtiną medicinos progresą. Inovatyvios farmacijos pramonė nuolat investuoja į klinikinius tyrimus. Jų rezultatas – nauji vaistai ir gydymo būdai. Tam, kad šis medicinos progresas laiku pasiektų ligonius, jis pirmiausia turi pasiekti juos gydančius medikus, – kalbėjo L. Kalėtinas.

IFPA direktorius, paklaustas apie galimą medikų papirkinėjimą, spėjo, kad šie įtarimai remiasi bendru suvokimu apie korupciją Lietuvoje ir jos sveikatos sektoriuje. IFPA narės esą į savo reputaciją investuoja daug ir darbo etika yra vienas svarbiausių šios pramonės bruožų.

– Farmacijos industrijos ir medikų bendradarbiavimą reguliuoja ES direktyvos, šalies įstatymai ir savireguliacinės iniciatyvos. IFPA narės savo darbe vadovaujasi ir Vaistų rinkodaros etikos kodeksu, – sakė IFPA direktorius.