Echoskopinis, arba ultragarsinis, tyrimas – dažniausiai naudojamas diagnostinis vaizdavimo tyrimas, tapęs kone kasdieniu diagnostiniu įrankiu įvairiose medicinos srityse. Juo tiriami vidaus organai, kraujagyslės, sąnariai, krūtys, stebimas vaisiaus vystymasis.
Tyrimo metu naudojamas ultragarsas – labai didelio dažnio žmogaus ausiai negirdimos garso bangos, kurias generuoja specialus aparatas – echoskopas.
Echoskopo daviklis tyrimo metu dedamas ant specialiu vandens geliu pateptų tiriamų vietų, generuojamos ultragarso bangos, kurios nukreipiamos į audinius. Susidūrusios su įvairaus tankumo audiniais bei skysčiais bangos atsispindi ir grįžta į daviklį, kur jos paverčiamos elektriniais impulsais. Jie suformuoja vaizdą ekrane, o gydytojas-echoskopuotojas šį vaizdą analizuoja.
Ar tinka tirti visiems organams?
Medicinos centro "Northway" šeimos gydytoja, echoskopuotoja Vida Uzelienė pranešime žiniasklaidai teigia, kad ultragarsinis tyrimas yra neatsiejamas daugumos medicinos disciplinų diagnostinis įrankis.
"Ši technologija suteikia galimybę realiuoju laiku nustatyti organų struktūrą, dydį, lokalizaciją, pakitimus. Tyrimas plačiai naudojamas dėl jo saugumo - ultragarso bangos nėra jonizuojanti spinduliuotė, tyrimams atlikti nereikia specialių apsaugos priemonių, tyrimą atliekančiam gydytojui ir pacientui tyrimas nėra kenksmingas ir atliekamas tiek, kiek reikia ir kada reikia", – pasakojo gydytoja.
Jos teigimu, vienas dažniausių tyrimų - vidaus organų (kepenų, kasos, tulžies pūslės, inkstų, blužnies, limfmazgių, pilvo aortos) tyrimas dėl pilvo ar juosmens skausmų.
"Sėslus gyvenimo būdas, darbas iš namų, mažas fizinis aktyvumas, padidintas cholesterolio ir gliukozės kiekis, rūkymas, antsvoris, padidėjęs kraujospūdis tapo pastarųjų dešimtmečių iššūkiu. To pasekmė - jaunus žmones vargina galvos svaigimo epizodai, galvos skausmai ar tiesiog bloga savijauta, fizinio krūvio netoleravimas.
Dėl didelio ilgalaikio streso, nuovargio miego arterijose vystosi nebylios aterosklerotinės pokštelės. Miego arterijų echoskopinis tyrimas bei rūkalių pilvo aortos tyrimas tokių būklių diagnostikoje tampa labai reikšmingi, turint omenyje, kad Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų – vienas didžiausių Europoje", - dėstė gydytoja.
Medikės teigimu, echoskopu stebimi ir smulkūs užčiuopti dariniai odoje, poodyje, seilių liaukose, skydliaukėje, krūtyse. Echoskopiniai tyrimai yra svarbūs periodiškai stebint įvairias cistas, polipus, akmenis - kaip kinta jų struktūra, ar jų buvimas keičia organo būklę.
Ultragarso bangas blokuoja kaulai, tačiau aukšto dažnio davikliai leidžia pro labai ploną kaulą pažvelgi vidun (sinusai, vaikų kremlinės kaulų dalys, kaulėjimo centrai) ir jį įvertinti.
Ypač dažnai echoskopu tiriami vaikai - tyrimas yra neskausmingas, neinvazinis, komfortiškas, o tai didelis privalumas net ir dažnam organų vertinimui.
Paprastai ultragarsu tiriami tie organai, kurie yra standūs ar pripildyti skysčio, nes oras garso bangoms sukuria neįveikiamą kliūtį. Iki šiol echoskopu plaučiai ar skrandis buvo visiškai netiriami.
"Koronaviruso pandemijos laikotarpiu tapo svarbu echoskopu tirti ir plaučius. Dėl prietaiso mobilumo bei rezultatų skubos šis tyrimas tapo ir išlieka gana svarbus. Be to, jis yra labai informatyvus stebint plaučių pažeidą ir gijimą, nenaudojant rentgeno tyrimo", - pasikeitimus akcentavo gydytoja V. Uzelienė.
Ultragarsinio tyrimo trukmė įvairi: nuo kelių dešimčių minučių iki valandos, priklausomai nuo to, koks organas tiriamas. Pavyzdžiui, skydliaukės tyrimas trunka apie 10 minučių, o tiriant miego ar inkstų arterijas tyrimas gali trukti ir iki valandos.
Pasak gydytojos, vidaus organų tyrimams ultragarsu reikia pasiruošti.
Pacientui rekomenduojama nevalgyti bent 6-8 valandas iki tyrimo, nes po valgio prasideda virškinimo procesas, kurio metu pagausėja dujų žarnyne.
Tiriant inkstus ir šlapimo pūslę rekomenduojama gerti vandens ir tyrimui atvykti pilna šlapimo pūsle - tokiu atveju galima gauti tiksliausius rezultatus.
Tiriant inkstų arterijas rekomenduojama iki tyrimo nevalgyti 12 valandų - taip pat dėl dujų sukeliamos kliūties.
Ar ultragarsinis tyrimas kenkia vaisiui?
Ultragarsinį tyrimą nėščiajai atlikti privaloma 2 kartus: 11-13 ir 18-20 nėštumo savaitę. Dažniau tirti nebūtina, jeigu nėštumas vystosi gerai.
Gydytoja akušerė ginekologė Sigita Neverauskienė sako, kad papildomi echoskopiniai tyrimai atliekami įtarus, kad gali būti per mažai ar per daug vaisiaus vandenų, nėščioji serga diabetu, gydoma hipertenzija, vystosi kepenų pažeidimas, įtariant, kad vaisius mažo svorio ar atvirkščiai - labai didelis.
Taip pat papildomai nėščioji gali būti tiriama esant gresiančio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizikai, pajutus, kad vaisius blogiau juda.
"Kai gimdoje vystosi du ar trys vaisiai, ultragarsiniai tyrimai atliekami kas mėnesį, o, esant poreikiui, dar dažniau.
Mokslinių įrodymų, kad ultragarsinis tyrimas kenkia vaisiui, nėra. Tiriant vaisių laikomasi saugumo reikalavimų, taip vadinamų radiacinės saugos optimizavimo ALARA („as low as reasonably achievable“) principų", - pabrėžė gydytoja.
Pirmojo privalomo tyrimo metu išmatuojamas vaisiaus dydis, patikslinama nėštumo trukmė ir gimdymo data. Matuojama sprando vaiskuma, vertinama ar yra nosies kaulas, tiriama, ar nėra didžiųjų vaisiaus raidos ydų, taip pat apžiūrima gimda ir kiaušidės. Daugiavaisio nėštumo atveju ištiriama ar kiekvienas vaisius turi atskirą amnioną ir chorioną.
"18-20 savaitę vertinamas vaisių skaičius, vaisiaus dydis, nėštumo trukmė, jeigu nebuvo tiksliai nustatyta pirmuoju nėštumo trečdaliu, vaisiaus anatomija, vaisiaus širdies veikla, vaisiaus gyvybingumas ir judrumas, placentos vieta, virkštelė, vaisiaus vandenų kiekis, gimdos ir kiaušidžių dariniai. Gydytojas vertina ar nėra stambių vaisiaus vystymosi ydų", - informavo S. Neverauskienė.
Gydytojos teigimu, tobulėjant įrangai geros raiškos echoskopo aparatai žymiai palengvina gydytojo darbą.
Echoskopinis vaisiaus tyrimas gali trukti iki 30 minučių. Tačiau jo trukmė labai priklauso nuo priežasčių, galinčių apsunkinti tyrimo sąlygas: nuo netaisyklingos vaisiaus padėties, moters kūno ypatumų.
"Tokiu atveju tyrimas užtrunka. Pacientei siūloma pakeisti kūno padėtį, pasisukti ant kurio nors šono, pasivaikščioti, tikintis, kad vaisius gimdoje taip pat pajudės ir bus galima geriau jį apžiūrėti. Retai, bet tenka ir pakviesti pacientę atvykti pakartotinai, kitą dieną", - pasakojo S. Neverauskienė.
Tačiau tai nepatogumų nesukelia, nes pacientėms specialaus pasiruošimo tyrimui nereikia.
Vienas iš traumatologų įrankių
Ultragarsu dažnai tiriami ir sąnariai bei sausgyslės. Dažnai kamuojančios ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas, psoriaziniai sąnarių pažeidimai, podagra, įvairios lėtinės jungiamojo audinio ir sąnarių ligos pasireiškia skausmais sąnariuose, raumenyse, sausgyslėse ar įvairiose kūno vietose.
Kiekviena šių būklių turi savitus požymius, tad svarbiausia iš pat pradžių nustatyti, ar yra uždegimas. Nuo to priklauso tolesni tyrimai ir gydymas.
Echoskopinis sąnario, sausgyslių, raumenų tyrimas tampa nepakeičiamu esant sąnario traumoms, raiščių ar sausgyslių patempimams ar plyšimams, raumens plyšimui.
"Echoskopinis tyrimas atliekamas įtariant sausgyslių uždegimą, plyšimą, ar kai aplink sausgyslę kaupiasi skysčiai, taip pat įtariant dalinius ar pilnus kelio sąnario šoninių raiščių plyšimus, raumenų plyšimus ir kt. Taip pat galima pamatyti ir artrozes, įvertinti, kiek pažeisti sąnariai. Žinoma, kartais ne viskas matosi, bet galima susidaryti bendrą vaizdą ir priimti sprendimus dėl tolesnio gydymo" , – sako gydytojas ortopedas traumatologas Markas Fiodorovas.
Pasak gydytojo, tai, kiek informacijos galima gauti tyrimo metu, priklauso ir nuo echoskopuotojo patirties, nuo naudojamos įrangos ir t. t.
Kai kuriais atvejais, jei ultragarsinio tyrimo neužtenka, atliekami papildomi tyrimai.
"Ultragarsinis tyrimas yra čia pat ir jis užveda ant kelio, kokia yra situacija, ką reikėtų daryti. Vėliau gydymo eigoje galima stebėti ligos dinamiką, kaip keičiasi uždegiminiai procesai, ar mažėja susikaupusių skysčių. Tai galima atlikti tiek kartų, kiek reikia, nes tyrimas pacientui yra absoliučiai nekenksmingas ir visiškai saugus, nereikia jokio specialaus pasiruošimo", – pasakojo M. Fiodorovas.
Sklando mitas, kad ultragarsinis tyrimas gali atstoti gydytojo konsultaciją. Pasak M. Fiodorovo, juo tikėti tikrai negalima.
"Pirmasis žingsnis yra kreipimasis į specialistą, kuris įvertina, kokių tyrimų reikia, o po to skiria gydymą. Pačiam žmogui prašyti tyrimo iš anksto, nepasikonsultavus su gydytoju, tikrai nėra tikslinga, o jei tyrimas atliekamas iš anksto, gali būti tiesiog sugaištas laikas", – akcentavo specialistas.
Anot jo, konsultuojančių traumatologų kabinetuose yra modernūs echoskopai, tad jei gydytojai mato, kad reikia tyrimo, jį iškart ir galima padaryti.