Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Ūkininkas P. Gumbelevičius: „Tie nesimpatiški, ūsuoti ir plaukuoti gumbai - tikra vitaminų bomba“(2)

silutesnaujienos.lt | 2012-12-10 10:01:57

Bulvinė saulėgrąža - topinambas - lietuviams seniai žinomas augalas. Bet ar visi žino, kokios jo gydomosios savybės? Užtat jas ilgai gali vardinti Švėkšnos seniūnijos Jomantų kaime gyvenantis ūkininkas Povilas Gumbelevičius. „Jeigu trumpai - tai tikra vitaminų bomba, naudinga ir mažam, ir jaunam, ir senam“, - sako šiuos rudeniop skaisčiai geltonais žiedais sužystančius augalus ekologiškai auginantis ūkininkas.

topinambai
Silutesnaujienos.lt nuotr.

Šiuos augalus jis sako gerai žinojęs nuo vaikystės, bet tuomet jų gumbai jam atrodę tokie nesimpatiški, ūsuoti ir plaukuoti. Nežinojo, kad tuose gumbuose tiesiog knibždėte knibžda vitaminų, mikroelementų, lengvai įsisavinamų žmonių organizmų, medžiagų apykaitą reguliuojančios, organizmą valančios ir kraują skystinančios, cholesterolio kiekį kraujyje mažinančios, vandens ir druskų pusiausvyrą normalizuojančios ir visokios kitokios žmogui itin naudingos medžiagos.

Savąją veislę pavadino „Sauliais“

P.Gumbelevičius save vadina ne mūsų, bet Pasvalio krašto žmogumi. Iš ten kilo, iš ten ir pirmosios žinios apie topinambus. Vaikystėje valgė juos visa šeima, tiesa - tiktai žalius. Prisimena, kad pokariu, kai žmonės badavo, šis augalas ne vieną šeimą ir nuo mirties išgelbėjęs, nes topinambams sandėliai nebūtini, jie puikiai žiemoja grunte.

Vėliau, jau mokydamasis Žemės ūkio akademijos Miškų fakultete, P.Gumbelevičius įsiminė docento Algirdo Navasaičio žodžius, jog topinambais ypač tinka užveisti pašarinius laukus miško žvėrims. Tad baigęs mokslus, dirbdamas girininku, vyr. miškininku ir medžioklės baro viršininku, Povilas vis sodino juos visuose įmanomuose pakampiuose.

„Tas augalas toks nereiklus, kad kur įkiši, ten ir augs, net ir norėdamas vėliau neišnaikinsi“, - pasakoja Povilas. 

Jis linksmai pasakoja dabar jau dažnai išgirstantis prašymą: „Nesakyk, kaip juos auginti, pasakyk, kaip išnaikinti“. Išties, šis augalas toks nereiklus, kad gali augti kiekviename patvoryje ir priežiūros jam nereikia. Rudeniop savo augintojus jis pradžiugina saulės spalvos žiedais, kurie tampa bene paskutiniais nueinančios vasaros šviesuliais.

Beje, P.Gumbelevičius, bendradarbiaudamas su Sodininkystės - daržininkystės institutu, sukūrė savąją topinambų veislę - ją pavadino „Sauliais“.

Nebijo šalčių

1997 m. P.Gumbelevičius atsikėlė į mūsų rajoną, tada ir pirmuosius topinambus čia pasodino. Sako pamatęs Nemuno gatvėje juos kasančią moterį ir užklausęs, gal keletą gumbelių parduotų. Tie gumbeliai netrukus buvo pasodinti Begėdžių miške, netoli Saugų, - tam puikiausiai tiko apie 20-ies arų čia buvusi pieva. Sudygo. Nuo tada Povilas ir pradėjo sparčiai plėsti topinambų plotus. Nesustabdė miškininko nė šernai, be gailesčio nuknisę poros dešimčių arų plotą Grynaičių pievose: kitais metais toje vietoje jau 6 hektarų plotą užsodino.

„Derlius buvo puikus“ - prisimena ūkininkas.

Nors Povilas gyvena netoli Švėkšnos, džiaugiasi ir tėviškėje - Pasvalio rajone - atkūręs ūkį. Astumas nemažas - po kelis kartus per mėnesį tenka įveikti apie 300 kilometrų pirmyn ir atgal. Bet ūkininkas lengvos duonos ir neieško. Dabar ir mūsų, ir Pasvalio rajone iš viso veši beveik 45 hektarai jo pamėgtų augalų. Derlių parduoda turguje, perka topinambų gumbus ir medžiotojai, ekologinių ūkių savininkai, jau atsiranda ir ūkininkų, kurie šiais saldoko

skonio gumbais šeria galvijus.

Spalį imamas rudeninis topinambų derlius, bet dauguma maistingų gumbų paliekama žiemoti ir kasti juos galima bet kada. P.Gumbelevičius iš hektaro prikasa apie 50-55 tonas gumbų. Tiek uždera pirmais - antrais metais, vėliau gumbus reikia nukasti. „Kasti reikia, kai į gumbus baigia tekėti maisto medžiagos iš antžeminės dalies. Tas procesas gali užsitęsti iki lapkričio ir net iki gruodžio“, - sako ūkininkas.

Topinambų šakniavaisiai lengvai žiemoja laukuose - jiems nebaisūs šalčiai. Atvirkščiai - pakandžioti šaltuko jie tampa dar saldesni, nes krakmolas juose virsta cukrumi.

Ūkininkui teko ne kartą bendrauti ir su botanikos profesoriais, ir su vaistažolių specialistais ir ne kartą jis girdėjo mintį: „Tu nežinai, kokį darbą dirbi, tu išgelbėsi Lietuvą“.

Dėl savo gydomųjų savybių topinambai vis labiau populiarėja Lietuvoje, jais vis labiau domimasi Europos šalyse, juos tirdami dirba mokslininkai.  

Profilaktinė priemonė nuo visų ligų

Teigiama, kad topinambuose galima aptikti visą Mendelejevo lentelę. Štai ką apie vertingąsias topinambų savybes kalba mokslininkai ir medikai.

Topinambuose daug vitamino C, todėl vartojant juos greičiau gyja žaizdos. Liaudies medicinoje iš gumbų gauta košele gydomi nudegimai, o nuovirai ir sultys vartojami šlapioms žaizdoms ir opoms gydyti.

Šia daržove gydomas vidurių užkietėjimas. Užtenka per dieną išgerti 100 ml šviežių sulčių ar suvalgyti 2-3 porcijas salotų - ir problema bus užmiršta.

Topinambuose yra daug tam tikros medžiagos, kuri reguliuoja medžiagų apykaitą ir padeda išvengti cukrinio diabeto. Dėl B grupės vitaminų, askorbo rūgšties ir baltymo geriau pasisavinama geležis. Todėl žmonės, sergantys anemija, turėtų gerti šviežias topinambų sultis.

Biologiškai aktyvios medžiagos, esančios šiuose augaluose, valo ir skystina kraują. Taigi ši daržovė yra efektyvi profilaktinė priemonė nuo tromboflebito - baisios ligos, dėl kurios sutirštėjęs kraujas užkemša kraujagysles.

Topinambuose yra daug mineralinių druskų, ypač - kalio druskos. Ji iš organizmo pašalina nereikalingą skystį. Tie, kuriems tinsta rankos, kojos, turėtų gerti kuo daugiau šių gumbų šviežių sulčių.

Mokslininkai, daugelį metų tyrę šį augalą, nustatė, kad reguliariai vartojami topinambai (arba jų užpilas, bulvinės saulėgrąžos žiedų ar lapų arbata) yra tarsi terapija sergant leukoze. Manoma, kad taip yra dėl šio augalo savybės valyti organizmą.

Topinambai mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Jei suvalgysite po 50 g du kartus per dieną šviežių topinambų - aterosklerozė jums negresia.

Kasdien vartojant po 200 ml šviežių topinambų sulčių normalizuojasi širdies darbas, arterinis spaudimas, stiprėja širdies raumuo.

Makroelementų ir mikroelementų pusiausvyra topinambuose normalizuoja vandens ir druskų pusiausvyrą organizme, iš kraujagyslių pašalina druskų ir kitų nereikalingų medžiagų perteklių.

Ką daryti su gausiu topinambų derliumi? Pasirodo, ką tik norite - nuo salotų iki pyrago!

Pavasarinė vitaminų sriuba

P.Gumbelevičius labai rekomenduoja pavasarį sveikatą sustiprinti daugybę veikliųjų medžiagų turinčia topinambų ir ankstyvųjų žolių sriuba.

Nuvalytus topinambus susmulkinkite (tarkuokite arba pjaustykite), pavirkite, kol suminkštės. Tada į sriubą dėkite nuplikytų supjaustytų dilgėlių, rūgštynių. Įpjaustykite grybų: pavasarinio baltiko (dar vadinamas avižėle) arba tiks ir pievagrybiai. Kai šiek tiek pavirę užgesinsite ugnį, sriubą dar pagardinkite miškinio česnako lapais.

Povilas pataria sriubos druska negadinti, bet grietine galite užbalinti.

Salotos su grietine

Topinambus ir morkas (3:2) nuvalome ir sutarkuojame stambia tarka, užpilame grietine (arba majonezu), sumaišome, pabarstome smulkintais žalumynais.

Su juodosiomis slyvomis

500 g topinambų išverdame pasūdytame vandenyje, nulupame, supjaustome gabalėliais. Juodąsias slyvas verdame nedideliame kiekyje vandens, vėliau sutriname. Viską sumaišome ir užpilame grietine.

Su kukurūzais

500 g topinambų reikia 100 g kukurūzų, 4 kietai virtų kiaušinių.

Nulupame topinambus, užpilame verdančiu vandeniu ir paverdame 5 min. Supjaustome kubeliais, sumaišome su susmulkintais kietai virtais kiaušiniais ir konservuotais kukurūzais, užpilame majonezu.

Su daržovėmis

400 g topinambų, po 200 g burokėlių, agurkų ir morkų, 100 g kopūstų. Aliejaus, druskos ir cukraus - pagal skonį.

Topinambus, burokėlius ir morkas išverdame, nulupame, supjaustome šiaudeliais. Įdedame raugintų kopūstų, susmulkintų agurkų ir svogūno galvutę.

Viską sumaišome ir užpilame aliejumi arba majonezu. Viską sudedame į salotinę, papuošiame burokėlių ir morkų gabalėliais, pabarstome smulkintais svogūnų laiškais ir krapais.

Tokią mišrainę galima pagaminti ir naudojant šviežius (nevirtus) topinambus.

Su kiaušiniais

Nuluptus topinambus supjaustome plonais šiaudeliais, sumaišome su susmulkintais svogūnais ir smulkintais kietai virtais kiaušiniais, užpilame kefyru, dedame druskos, pabarstome krapais.

Mielinis pyragas (boba)

500 g topinambų, 2 stiklines miltų, pusę stiklinės pieno, 2 kiaušinius, 25 g mielių.

Mieles ištirpiname nedideliame kiekyje šilto pieno, pridedame stiklinę miltų ir išplaktus kiaušinius, viską gerai išmaišome, kad masė taptų vientisa. Paliekame 2-3 val. šiltoje vietoje. Nuluptus topinambus sutarkuojame stambia tarka, sumaišome su pakilusia tešla, įpilame dar stiklinę miltų ir truputį druskos. Tešlą gerai išmaišome, dedame į sviestu išteptą skardą ir kepame orkaitėje, kol įgaus auksinę spalvą.

Jeigu norite gaminti be mielių, miltus galite pakeisti virtais ryžiais, o kiaušinius išplakti su pienu - taip galite iškepti originalų kepinį.

Frikadelės

Paruošiame faršą: mėsą ir topinambus (lygiomis dalimis), svogūnų galvutes sumalame mėsmale, pasūdome, pabarstome pipirais, įmušame kiaušinį. Viską gerai sumaišome, formuojame graikinio riešuto dydžio rutuliukus ir dedame juos į verdantį pasūdytą vandenį. Kai frikadelės iškyla į paviršių - jas išgriebiame kiaurasamčiu. Patiekiame su grietine arba pomidorų padažu, daržovių garnyru.

Kepinėliai

0,5 kg topinambų, 2 kiaušinių, 500 g miltų, po 100-150 g cukraus ir sviesto, po ketvirtį arbatinio šaukštelio druskos ir sodos.

Topinambų šakniagumbius nulupame, sutarkuojame smulkia tarka, įmušame kiaušinius, dedame sviestą, druskos, sodą, cukraus, miltus ir užmaišome minkštą tešlą. Šaukštu dedame nedideles porcijas tešlos ant sviestu išteptos skardos ir kepame karštoje orkaitėje, kol įgaus auksinę spalvą.

Saldumynų mėgėjų džiaugsmas

Nulupame topinambus ir obuolius. Visko imame po lygiai, troškiname nedideliame kiekyje vandens, pertriname per sietelį ir dedame medaus pagal skonį.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Meras A. Vaitkus: "Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas – nesvarstytinas klausimas"
Seimo Sveikatos reikalų komitete protokoliniu sprendimu pasiūlyta Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos univ...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų