Tyrimas parodė, kad labiausiai pavargsta IT specialistų akys

Pastaruoju metu viešoje erdvėje gana dažnai diskutuojama, ar kompiuteris žmogui yra draugas ar priešas. Vieni šią informacinę technologiją aukština už patogesnį ir įdomesnį gyvenimą, kurį jis suteikia. Kiti kritikuoja dėl to, jog daugumai mūsų ji „padovanoja“ įvairių sveikatos sutrikimų, tarp kurių dažniausios – akių bėdos. 

Kaip teigia optometrijos specialistai, gydytojai oftalmologai, tokie simptomai, kaip nuolatinis ar pasikartojantis akių nuovargis, skausmas, paraudimas, sausumo pojūtis, mirgėjimas, ryškumo sumažėjimas, vaizdų liejimasis gali pradėti varginti net ir po kelių valandų įtempto darbo kompiuteriu. Ką jau kalbėti apie tuos asmenis, kurie kompiuteriu dirba kiaurą dieną ar net parą, kasdien.

Tyrimų bendrovė RAIT atliko apklausą, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, kurios profesijos darbinė veikla labiausiai vargina akis. Iš daugiau nei tūkstančio tyrime dalyvavusių respondentų 65 proc. atsakė, kad labiausiai kenčia programuotojų bei IT specialistų akys.

Prie didžiausią neigiamą įtaką akims darančių profesijų taip pat priskirtina finansininkų, vairuotojų profesionalų, mokslininkų ir studentų darbinė veikla. Rizikos grupėmis, kurioms tenka didžiausia apkrova akims, buvo įvardinti ir dizainerių, žurnalistų, gydytojų, valstybinių įstaigų ir bibliotekų darbuotojai.

Pasak tarptautinės informacinių technologijų kompanijos „DPA Lietuva“ pardavimų skyriaus vadovo Egidijaus Antanaičio, kuris jau 10 metų nešioja akinius, nemaža dalis IT srities specialistų iš tiesų skundžiasi prastesniu regėjimu.

„Matyt neatsitiktinai dauguma žmonių programuotojus bei informacinių technologijų specialistus stereotipiškai įsivaizduoja tik su akiniais“, - pastebi E. Antanaitis. Jo tvirtinimu, nepaisant to, kad šiuolaikinės technologijos nuolat tobulėja ir yra žymiai saugesnės nei prieš kelis dešimtis metų (sukuriami vis modernesni monitoriai, kurie nevargina akių), kasdienis nuolatinis darbas kompiuteriu regėjimo kokybei įtakos visgi turi.

„Manyčiau, šioje situacijoje meškos paslaugą padaro ir žmogiškasis faktorius, pavyzdžiui, užsivertę darbais, įsigilinę į tai, ką darome, tikrai ne kiekvienas mūsų prisimename, kokiu rekomenduojamu atstumu nuo akių turėtų būti monitorius arba, kad specialistai pataria leisti akims reguliariai pailsėti. Šie patarimai, atrodytų, išties paprasti, tačiau ne visi jų laikosi. O tai sveikatos akims tikrai neprideda.

Patys stengiamės, kad mūsų programuotojai turėtų galimybę dirbti su pažangiomis ir kuo draugiškesnėmis sveikatai technologijomis, darbo metu galėtų pailsinti akis. Joks darbas pasaulyje nėra vertas prarastos sveikatos “, - teigia E. Antanaitis.

Anot gydytojos oftalmologės Jolitos Vailionienės, dirbančios viename iš „Fielmann“ optikos salonų, programuotojams, IT specialistams bei visiems tiems, kurie didžiąja dalį dienos praleidžia dirbdami kompiuteriu, derėtų atkreipti dėmesį į tai, jog saugus atstumas nuo akių, jei monitoriaus įstrižainė 15 colių, yra ne mažesnis nei 60-70 centimetrų.

Atstumas turėtų proporcingai didėti monitoriaus dydžiui.

„Būtina atminti tai, jog monitoriui esant šiek tiek žemiau akių lygio, akys ne taip greitai pavargsta, išsausėja. Ant ekrano neturėtų būti šviesos atspindžių, taip pat derėtų vengti dienos šviesos lempų virš kompiuterio – visa tai vargina akis.

Dirbant kompiuteriu, labai svarbu, kad akys pailsėtų. Pakaks, jei maždaug kas valandą 20-30 sekundžių žmogus dažniau pamirksės, nepasukdamas galvos pažiūrės į skirtingas puses, užsimerks ir pamasažuos akių vokus.

Verta atminti, kad dirbant kompiuteriu akis sausina ir ant ekrano susikaupusios įsielektrinusios dulkės, todėl pastarąjį būtina reguliariai nušluostyti“, - tvirtina gydytoja.