Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Trombozė. Išgyvenimo Lietuvoje ypatumai

Daiva Ausėnaitė | 2013-05-09 00:01:27

Kraujo krešulių formavimosi liga – trombozė – daugiausiai gyvybių nusinešanti liga. Jos komplikacija, plaučių embolija, nužudė žymią dailininkę Fridą Kahlo, medikams pavyko išgelbėti tenisininkę Sereną Williams ir lietuvį krepšininką Marijoną Petravičių. Šia liga persirgusiems rekomenduojama reguliariai lankytis pas medikus, nes krešuliai linkę atsinaujinti. Tačiau patirtis rodo, kad savo sveikata besirūpinantieji tampa gydymo įstaigose nepageidaujami.

Kojinės
Kompresinės kojinės kai kuriose ES šalyse yra kompensuojamos, nes sutariama, jog tai yra gydymo dalis ir itin svarbus ligos profilaktikos komponentas. Tokiai nuostatai mūsų šalyje lyg ir neprieštaraujama, tačiau kompensuoti kompresinių kojinių nežadama. © Fotolia.com

Savaitė su Dievo apsauga

Lentvaryje gyvenantis Mindaugas Katinas (32 m.) prieš 5 metus pradėjo jausti nestiprų tirpimą blauzdoje, pereinantį į skausmą, lyg būtų susimušęs koją. Statybose dirbantis vyras dar kelias dienas abejojo - juk toks darbas, galėjo koją susimušti. Tačiau situacija gan greitai keitėsi. „Tirpimas virto stipriu skausmu. Skausmas ėmė klaidžioti tai blauzdos viršuje, tai apačioje. Koja ėmė tinti. Galiausiai, po savaitės jau negalėjau atsistoti ant tos kojos“, – prisimena Mindaugas.

Tik žmonos raginamas jis kreipėsi į šeimos gydytoją, ir ši skubiai jį nusiuntė pas angiochirurgus. Ten vyras sužinojo, jog kojos venoje yra susiformavęs kraujo krešulys, trombas. „Tyrimai parodė, kad mano sugadinti vožtuvai, bet, visa laimė, trombas stovėjo. Gydytojas pasakė – būtum atėjęs po dviejų dienų nuo simptomų pradžios, vožtuvai būtų išsaugoti. Aš tuo metu apie tokią ligą kaip trombozė nieko nežinojau, juolab apie jos komplikacijas. Tik kai visi aplinkui mane ėmė gąsdinti, kad galėjau mirti, ėmiau gilintis. Apėmė panika, kai pasiskaičiau apie trombozės komplikaciją – plaučių emboliją. Galėjau mirti, ir greitai. O juk yra šeima, maži vaikai... Tą savaitę nekeičiau savo gyvenimo būdo, buvau aktyvus. Trombas bet kada galėjo pajudėti link plaučių. Kitaip kaip Dievo apsauga to nepavadinsi“, – šypteli vyras.

Jonas Kastys
Gydytojas Jonas Kastys pataria įvertinti savo galimą riziką patirti trombozę. Daivos Ausėnaitės nuotr.

Triada, lemianti trombozę

Pasak vidaus ligų gydytojo Jono Kasčio, sveiko žmogaus krešėjimo sistema susižeidus veikia labai greitai ir efektyviai. „Susižeidus kraujo plokštelės (trombocitai) žaizdos srityje sudaro kraujoplūdį sulaikantį kamštį, kuris uždengia žaizdas. Tuo pačiu metu prasideda kraujo krešėjimo procesas – hemostazė – virš pažeisto audinio susidaro tinklas, kuriame kraujo plokštelės ir kitos kraujo ląstelės suformuoja krešulį. Nors hemostazė būtina, kad žmogus neprarastų daug kraujo, nenormalus kraujo krešulių susidarymas kelia didelį pavojų sveikatai“, – sako medikas. Susidarę krešuliai vadinami tromboze. Trombozė gali pasireikšti visose kraujagyslėse: ir tose, kuriomis deguonies prisotintas kraujas tiekiamas kūno organams, ir tose, kuriomis kraujas grįžta atgal.

Yra dar viena sąvoka – tromboembolija. Tromboembolija pasireiškia, kai atitrūkęs krešulys arba jo dalis (embolas) užkemša mažesnę kraujagyslę. Pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai, nes audiniai nebegauna pakankamai maisto medžiagų ir deguonies.

Prieš 150 metų vokiečių patologas Rudolfas Virchovas įvardijo tris veiksnius, kurie tarpusavyje sąveikauja ir turi įtakos nepageidaujamų krešulių susiformavimui. Tai kraujo tėkmės pokyčiai, kai sulėtėja kraujotaka, pavyzdžiui, jei yra gipsas, jei ilgą laiką žmogus nejuda. Kitas veiksnys – pažeistos kraujagyslių sienelės ir galiausiai - kraujo sudėties pokyčiai. Pavyzdžiui, taip nutinka nėštumo metu“, - aiškina Vilniaus Naujininkų poliklinikos gydytojas.

Aušrinė Navickienė
Aušrinė Navickienė įspėja, kad plaučių embolija smogia staiga ir be jokių išankstinių ženklų. Daivos Ausėnaitės nuotr.

Venų tromboembolijos paplitimas

Venų tromboembolija yra trečia pagal dažnumą širdies ir kraujagyslių liga pasaulyje po išeminės širdies ligos ir insulto.

Pasaulyje per metus venų tromboembolija suserga 1 žmogus iš 1000.

Lietuva: remiantis pasauline statistika, skaičiuojama, kad Lietuvoje venų tromboze kasmet gali susirgti apie 3000 žmonių.

Europos Sąjungoje kasmet pirmą kartą giliųjų venų trombozė diagnozuojama 700 000 žmonių. Plaučių embolija kasmet suserga apie 400 000 žmonių.

Trombai gali pajudėti

Maždaug 1 iš 10 mirties atvejų ligoninėje įvyksta dėl plaučių embolijos. ES nuo venų trombozės komplikacijų kasmet miršta apie 540 000 žmonių. Tai dvigubai daugiau mirčių nei kartu paėmus mirčių skaičių dėl AIDS, krūties vėžio, prostatos vėžio bei eismo nelaimių.

„Trombai gali sukelti įvairių gyvybei pavojingų ir sunkių negalavimų. Kai krešulys užkemša smegenų kraujagyslę, ištinka insultas - pacientas miršta arba tampa neįgalus. Krešuliui užkimšus vainikinę arteriją, paprastai pasireiškia ūminis koronarinis sindromas. Šis sindromas apibūdinamas kaip nestabili krūtinės angina (priešinfarktinė būklė) arba ūminis miokardo infarktas“, – sako medikas J. Kastys.

Pasak privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ kraujagyslių chirurgės Aušrinės Navickienės, grėsmingiausia pasekmė įvyksta, kai trombas ima keliauti link plaučių. „Plaučių embolija smogia staiga ir be jokių išankstinių ženklų. Ligonis patenka į intensyviosios terapijos skyrių, atsigauti gali  prireikti keleto mėnesių. Be to, plaučių embolija gali bet kada pasikartoti“, – sako medikė.

Ji atkreipia dėmesį į plaučių embolijos požymius:

staigus oro trūkumas,

krūtinės skausmas,

dažnas širdies ritmas,

kartais atsikosėjimas.

„Šie simptomai sutampa su daugeliu kitų širdies ir plaučių ligų. Todėl būtinas ir svarbus paciento aktyvus dalyvavimas. Jis turėtų nedelsdamas kreiptis į ligoninę, nes skubus gydymas gali išsaugoti gyvybę. Jeigu nustatoma plaučių embolija ir trombo ištirpinti nepavyksta, vystosi širdies nepakankamumas“, – sako A. Navickienė.

Prastas gydymas turi pasekmes

Mindaugui Katinui, nustačius trombą, buvo paskirtas gydymas. „Jau po penkių dienų pasijutau geriau. Tada nežinojau, kad man paskirtas medikamentas (vitamino K antagonistas) turi savų pašalinių reiškinių. Gydytoja turėjo parinkti man tinkamiausią vaisto dozę. Tai pavyko padaryti per keturis apsilankymus – daviau kraujo tyrimams, gydytoja kažką ten skaičiavo. Kol buvo renkama tiksli dozė, aš sugebėjau perdozuoti, nes dar vartojau visokius tepalus, kurie taip pat skystina kraują. Pasirodo, to nereikėjo daryti. Tada ne juokais išsigandau – šlapinausi raudonai, nors burokėlių nevalgiau“, – dabar šypsosi pasakodamas Mindaugas.

Prakalbus apie medikamentus, gydytoja Aušrinė Navickienė sako, jog trombozių gydymo srityje yra įvykęs bene didžiausias progresas. „Pirmoji ir svarbiausia priemonė trombozei gydyti – kraujo krešėjimo slopinimas (antikoaguliacija) kraujui skystinti skirtais vaistais – antikoaguliantais. Jie padeda išvengti trombozės progresavimo – neleidžia didėti krešuliui ir apsaugo nuo galimų komplikacijų ateityje. Gydymas gali užtrukti keletą mėnesių (rekomenduojama 6 mėn.). Antikoaguliantai yra vaistai, kurie slopina kraujo krešėjimą. Jau daugiau kaip 70 metų antikoaguliantai yra vartojami siekiant išvengti  gyvybei pavojingų krešulių pasekmių.

Plačiausiai vartojami vaistai trombozei gydyti – heparinai ir vitamino K antagonistai. Tai trombozės profilaktikos ir gydymo pirmtakai, jų veiksmingumas įrodytas, tačiau abu vaistai turi svarbių trūkumų:

heparinai yra leidžiami injekcijomis po pilvo sienos oda arba į veną. Tai nėra patogu ligoniams, todėl ilgą laiką šis vaistas negali būti vartojamas;

vitamino K antagonistai, iš kurių plačiausiai vartojamas varfarinas,  yra geriami, tačiau vaistai veikia lėtai (kraujas ima skystėti tik 4-6 dieną), sąveikauja su daugeliu maisto produktų, alkoholiu. Vaistą vartojančiam ligoniui reikia periodiškai tirti kraują ir koreguoti vaisto dozę, kad būtų išlaikytas optimalus krešumo lygis“.

Mindaugas Katinas jau po metų kreipėsi į medikus, nes vėl ėmė jausti skausmą kojoje. „Tyrimai nerodė, jog vėl susiformavo krešulys. Tokia istorija kartojosi kelis kartus per metus. Vieną kartą man pasakė, kad man potrombozinis sindromas“, – sako vyras.

Gydytoja A. Navickienė pabrėžė, kad netinkamai gydoma venų trombozė gali pasikartoti arba išsivysto potrombozinis sindromas. „30 proc. pacientų trombozė pasikartoja 10-ies metų laikotarpiu. Trombozei pasikartojus, ligoniui dažniausiai skiriamas kraują skystinantis gydymas antikoaguliantais visą likusį gyvenimą. Progresas įvyko sukūrus naujuosius geriamus antikoaguliantus. Tai vienas vaistas, jis geriamas, nereikalinga krešumo stebėsena ir nėra mitybos apribojimų“, – vardija medikė.

Skęstančiojo gelbėjimas – kieno reikalas?

Mindaugas prasitaria, kad šiemet lyg ir jautė maudimą, tačiau pas gydytojus greičiausiai neskubės. „Tiek kartų, kai važiavau tikrintis, iš medikų girdėjau „ko tu čia važinėji?“. Jautiesi kaltas, kad eini ten kažko ieškot... Galiausiai nusprendi, kad gal nereikia ieškoti. Nors suvokiu, kad nepaisant  gydytojų kalbų, reikia eiti ir tirtis“, – sako vyras.

Gydytojas J. Kastys pataria įvertinti savo galimą riziką. Svarbūs rizikos veiksniai:

sužeidimai ar didelės operacijos (pvz., kelio arba klubo sąnario pakeitimo);

lovos režimas dėl ūmios ligos ar imobilizavimo, nejudrumas keliaujant (ekonominės klasės sindromas);

vėžinės ligos;

širdies ir kraujagyslių sistemos ligos;

kraujo ligos, lydimos nekontroliuojamo kraujo ląstelių dauginimosi;

venų varikozė;

nėštumas ir pirmosios savaitės po gimdymo;

kai kurių medikamentų, pavyzdžiui, hormonų, vartojimas;

įgimti ir įgyti kraujo krešėjimo sutrikimai;

vyresnis amžius (ypač perkopus 60 metų);

anksčiau pasireiškusi giliųjų venų trombozė ar plaučių embolija.

Medikas atkreipia dėmesį į vadinamuosius kontroliuojamus rizikos veiksnius:

rūkymas;

padidėjęs kraujo riebalų (cholesterolio) kiekis;

diabetas;

padidėjęs kraujospūdis;

antsvoris;

nepakankamas judėjimas;

nesveika mityba;

stresas.

„Moterys skirtingais gyvenimo laikotarpiais labiau rizikuoja patirti trombozę. Tokia rizika didesnė nėštumo metu, vartojant kontraceptines tabletes, jei dar rūkoma – rizika itin didelė. Taip pat rizika padidėja menopauzės periodu, kai skiriama pakaitinė hormonų terapija. Vyrus ši liga dažniausiai užklumpa dėl rūkymo, antsvorio, pomėgio riebiai valgyti. Sveika gyvensena, fizinis aktyvumas ir gebėjimas atsipalaiduoti – naudingi sveikatai bet kuriame amžiuje ir bet kuriai lyčiai. Jei yra rimtesnių rizikos veiksnių, vertėtų pagalvoti apie gyvenimo būdo pokyčius“, – pataria medikas.

Jam antrina Mindaugas: „Mečiau rūkyti, dažniau būnu lauke, lakstom su šuniu. Pakeičiau mitybos įpročius, nors svorį mesti tikrai nėra lengva. Kai koja apie save primena, maunu kompresinę kojinę. Žinau, kad tai yra gydymo ir profilaktikos dalis. Dabar daugiau žinau apie savo sveikatą“, – šypsosi vyras.

Nesinori moralizuoti, tačiau reikia paminėti, kad kompresinės kojinės kai kuriose ES šalyse yra kompensuojamos, nes sutariama, jog tai yra gydymo dalis ir itin svarbus ligos profilaktikos komponentas. Tokiai nuostatai mūsų šalyje lyg ir neprieštaraujama, tačiau kompensuoti kompresinių kojinių nežadama. Koks čia moralizavimas? Kad ir vėl atsitrenkiame į faktą – piliečių gyvenimo kokybė mūsų šalyje yra nesvarbi.

Daiva Ausėnaitė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
5 dažniausios regėjimo problemos – kaip jas spręsti?
Žmogaus akis – sudėtingas organas, kuris iš aplinkos priima daugiausiai informacijos. Akių dėka žmogus ne tik mato...
Svarbiausi kokybiško poilsio komponentai: čiužinys, antčiužinis ir patalynė
Visi puikiai žinome, kad kokybiškas poilsis nakties metu užtikrina gerą nuotaiką, darbingumą ir bendrą savijautą. Vis dė...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų