Trečiojo Lietuvoje universitetinio medicinos centro reikia tik klaipėdiečiams?

Klaipėdiečiai įsitikinę, kad Lietuvai reikalingas trečiasis oficialus universitetinis mokslo ir medicinos centras, nes šiuo metu tokius turi tik Vilnius ir Kaunas, o Vakarų regiono gyventojai lieka nuskriausti. Na, gal ne kiek gyventojai, kiek trys Klaipėdos ligoninės, sulaukiančios mažiau finansinės paramos nei kitų didžiųjų miestų gydymo įstaigos. Bent jau taip teigia „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovai. O universitetinis centras teoriškai ir egzistuojantis  – esą belieka tai įteisinti tik juridiškai.

Reklama

Trukdžiai – užkulisiuose

„De facto Klaipėdoje toks centras kaip ir yra – Universitetinė ligoninė, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, nevengiantis apie tai pasisakyti kone kiekviename renginyje, bent kiek susijusiame su sveikatos apsauga . – Tačiau gausybė užkulisinių niuansų neleidžia mums to įtvirtinti juridiškai“.

Meras įsitikinęs, kad Lietuvoje turi veikti trys universitetiniai centrai. Anot jo, užstrigusi sveikatos apsaugos reforma atitolino jo steigimą. „Bet universitetinis centras Klaipėdoje bus – tai tik laiko klausimas, - įsitikinęs V. Grubliauskas.

O kas gi tie mero minėtieji užkulisiniai niuansai? „Čia koją kiša esami universitetiniai centrai, nesuinteresuoti plėstis į Vakarų regiono pusę, juk teks dalintis paslaugomis ir pacientais. Be jokios abejonės, kad jie daro įtaką  ir Vyriausybės sprendimams. Be to, Vilnius ir Kaunas konkuruoja tarpusavyje, o čia dar gresia trečias rimtas konkurentas“, - kalbėjo miesto galva.

V. Grubliausko teigimu, nelygybė atsispindinti esą ir Klaipėdoje – pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai įstaigos labiau „gerbiamos ir mylimos“.

Vilnius, Kaunas gydo ministrus

„Vilnius ir Kaunas gydo visus – ministrus, jų gimines, - tiesiai savo mintis dėsto Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas ir Jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjas prof. dr. Artūras Razbadauskas. – O šito, trečiojo, centro labai nenori šių miestų universitetiniai centrai. Jis supranta, kad tokiu atveju turėtų rimtą konkurentą“.

A.Razbadauskas aiškino, kad universitetiniam centrui steigti „lėšos jau lyg ir skirtos“. „Tačiau Universitetinė ligoninė negali jų panaudoti dėl savo pavaldumo savivaldybei, nes pagal įstatymus jos gali būti skiriamos tik įstaigai, kuri pavaldi ministerijai“, - apie kol kas neišsprendžiamas problemas kalbėjo pašnekovas.

Gydytojo nuomone, universitetinis centras išspręstų ir paslaugų dubliavimosi problemą. „Dabar  tos pačios paslaugos teikiamos skirtingose ligoninėse. Pavyzdžiui, Jūrininkų ligoninė (KJL) turi Angiochirurgijos skyrių, bet jį įkūrė ir KUL, kurioje dirba tik du angiochirurgai. Jei kartu dirbtų ir KJL gydytojai, vienas toks skyrius sugebėtų užtikrinti kokybišką šių paslaugų teikimą. Arba KUL turi stiprią onkologiją, bet KJL irgi įkūrė Onkohematologijos skyrių. O Respublikinė ligoninė apskritai viską dubliuoja“, - tvirtino pašnekovas.

Jo nuomone, Klaipėdoje turi veikti vienas universitetinio lygmens centras, turintis vieną valdymo organą. „Nesakau, kad tai turi būti vienas žmogus – gali būti valdyba, - aiškino A. Razbadauskas. – Gydytojų niekas neatleis – jų ir taip trūksta. Gal tik vadovų tiek nereikėtų. Islandija jau sujungė ligonines“.

Pirmiausia – įstatymų pataisos

 „Jau senokai kalbama apie universitetinį centrą, bet niekas greitai nevyksta,  - sako Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis . – Juk ir apie universitetą Klaipėdoje buvo ne vienerius metus kalbama, kol jis buvo iš tiesų įkurtas. O trečiam universitetiniam centrui įkurti visų pirma reikalingos įstatymų pataisos. Tačiau manau, kad jų galime gan greitai sulaukti – gal po metų, gal po kitų“.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad nereikia „primityviai suvokti“, esą universitetinio centro steigimas – tai ligoninių sujungimas. „Tiesiog prie universiteto turi būti prijungta viena ar kelios ligoninės. Pavyzdžiui, Vilniaus universitetas yra sujungtas su trimis, Kauno (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas .–Aut. past.) – rodos, su dviem“, - kalbėjo vyriausiasis gydytojas.

V. Janušonio manymu, pokyčiams trukdo elementarus centro paskirties nesupratimas, ypač – vilniečių ar kauniečių. „Galbūt baiminamasi, kad Klaipėdoje nebūtų ruošiami gydytojai, tačiau tai net ir neplanuojama. Klaipėdos universitetas rengia slaugos, visuomenės sveikatos specialistus. O ruošti dar ir gydytojus būtų netgi neprotinga – tiesiog per brangu“, - galimus universitetinio centro steigimo trukdžius vardijo KUL vadovas.

Vyriausiasis gydytojas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus ir Kauno universitetinių centrų ligoninės „beveik kasmet“ atidaro po naują korpusą, o štai KUL tokią šventę turėjusi tik prieš dešimtmetį.

Konkurencija kelia kokybę

Tačiau nors dėl tokio centro steigimo pritaria A. Razbadauskui, bet apie paslaugų dubliavimą V. Janušonis mąsto visai priešingai. Netgi mano, jog tokia sąvoka ne kiekvienu atveju apskritai tinkama: „Jeigu teikiant tam tikrą itin reikalingą paslaugą, pavyzdžiui, Universitetinėje ir Jūrininkų ligoninėse, visos lovos užimtos ir dar laukia eilė, nemanau, kad galime kalbėti apie paslaugų dubliavimą.  O yra toks posakis: „Ten, kur vienas, ten – nė vieno“. Negerai, kai žmogus neturi iš ko rinktis“.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Romaldas Sakalauskas, priešingai, įsitikinęs, kad jokiu būdu nereikia skirtingų įstaigų sujungti. Ir antrino kolegai iš Universitetinės ligoninės, kad paslaugų dubliavimas – tik pagirtinas dalykas. „Visuomet žmogui yra geriau, kai jis gali pasirinkti, kas jam suteiks paslaugą“, - kalbėjo R. Sakalauskas.

Niekas nesikreipė

 „Vakarų Lietuvos medicinai“ pasidomėjus, ar planuojama Klaipėdoje steigti nepriklausomą universiteto ligoninę, į medicinos ir mokslo centrą sujungiant  dvi ar tris veikiančias ligonines, SAM Ryšių su visuomene skyrius atsakė neigiamai: „Nei Klaipėdos universitetas yra kreipęsis į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl planų steigti Klaipėdoje universitetinę ligoninę, nei Sveikatos apsaugos ministerija yra tokį leidimą davusi“.

Portalui buvo paaiškinta, kad ir dėl planuojamo KUL ir Jūrininkų ligoninių sujungimo situacija yra nepasikeitusi. Tai yra: „Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programa patvirtinta LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654.  Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo procesas tęsiasi, SAM numato įgyvendinti LR Vyriausybės nutarimą visa apimtimi. Klaipėdos Respublikinės ligoninės perdavimas Klaipėdos savivaldybei ir Klaipėdos universitetinės ligoninės perdavimas Sveikatos apsaugos ministerijai – tarpusavyje susiję procesai, todėl Klaipėdos savivaldybei priėmus sprendimą perduoti Klaipėdos universitetinę ligoninę SAM, ministerija perduos savivaldybei Klaipėdos Respublikinę ligoninę“.

Būtinas ministerijos leidimas

Ar SAM yra numačiusi realius veiksmus, kaip išvengti antrinio ir tretinio lygio medicininių paslaugų dubliavimosi keliose to paties miesto ligoninėse? Ministerijos teigimu, teisė teikti atitinkamas paslaugas gydymo įstaigai suteikia turima licencija, kuri yra įstaigos veiklos pagrindas.

„Jeigu įstaiga turi licenciją ir yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), už paslaugas apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo lėšų, jeigu sutartis su TLK nėra sudaryta, paslaugos apmokamos iš kitų šaltinių, - teigiama atsakyme. - Siekiant išvengti neracionalaus paslaugų dubliavimo patvirtinta Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programa (LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654), numatanti asmens sveikatos priežiūros įstaigų jungimą. Be to, norint teikti naujas stacionarines paslaugas, apmokamas iš PSDF, reikia gauti SAM leidimą. Toks leidimas apsaugo nuo neracionalaus paslaugų teikimo“.

Ligita Sinušienė