Sekmadienis, 2026.03.08
Reklama

Trečdaliui pasaulio gyventojų trūksta vitamino D

vlmedicina.lt | 2013-09-25 10:20:53

Vieniems mokslininkams padarius išvadą, kad daugiau nei trečdaliui pasaulio gyventojų trūksta vitamino D, kiti pateikė naujas šio vitamino vartojimo rekomendacijas Vidurio Europos gyventojams.

Žuvis
Vitamino D turi riebiosios šaltųjų vandenų žuvys, žuvų taukai, kiaušinio trynys. Algirdo Kubaičio nuotr.

Vokietijos ir Šveicarijos mokslininkai išanalizavo 195 anksčiau atliktų tyrimų duomenis, kurie apėmė daugiau kaip 168 tūkstančius žmonių 44-se pasaulio valstybėse.

Mokslininkai atsižvelgė į vienui vieną rodiklį – ar yra bent 50 nanomolių 25-hidroksivitamino D (25(OH)D) litre tiriamųjų kraujo. Jei 25(OH)D kiekiai mažesni, laikoma, kad žmogui trūksta vitamino D.

Pagrindinė išvada buvo ta, kad vitamino D trūko 37,3 proc. tiriamųjų. Taip pat nustatyta, kad vitamino D daugiau turėjo Šiaurės Amerikos nei Europos ar Artimųjų Rytų gyventojai.

Pasak mokslininkų, didelė tyrimų įvairovė leidžia daryti išvadas apskritai dėl vitamino D kiekių  visos populiacijos mastu. Atskirai pastebėta, kad Azijos – Ramiojo vandenyno šalių regione ir Artimuosiuose Rytuose pastebėta skirtumų skirtingose gyventojų amžiaus grupėse.

Tyrimo ataskaitą paskelbė Kembridžo universiteto leidinys „British Journal of Nutrition“, praneša sciencedaily.com.

Tarptautinio osteoporozės fondo (TOF) vadovė Judy Stenmark pažymi, kad pasaulyje daugėja senų  žmonių, o klubo sąnario lūžių dėl osteoporozės nuo 1990 metų padaugėjo beveik keturis kartus.

"Visuomenės sveikatos priežiūros pareigūnai turi atsižvelgti į vitamino D nepakankamumo įtaką lūžių rizikai ir apskritai senstančios visuomenės, taip pat vaikų ir paauglių sveikatai. TOF ragina tęsti tyrimus ir visuomenės sveikatinimo priemones, kurie leistų padidinti vitamino D kiekius tose didelės rizikos gyventojų grupėse“, - sako ji.

Tuo tarpu Vidurio Europos ekspertų kolegija parengė naujas vitamino D vartojimo šioje Europos dalyje rekomendacijas. Daugiau nei 30-ties tyrinėtojų kolegijai vadovauja dr. Pawel Pludowski iš Varšuvoje veikiančio itin modernaus Memorialinio vaikų sveikatos instituto.

Mokslininkai pažymi, kad jas parengti paskatino turimi duomenys apie nepakankamus vitamino D kiekius Vidurio Europos gyventojų organizmuose. Vitamino D nepakankamumo profilaktika turi tapti gydytojų, medicinos profesionalų ir sveikatos politikos formuotojų prioritetu, teigia rekomendacijų autoriai.

Kolegija siūlo tokias vitamino D paros normas: kūdikiams iki pusės metų amžiaus – 10 mikrogramų (µg), kūdikiams nuo pusės metų iki metų – 10-15 µg, vaikams ir paaugliams – 15-25 µg, suaugusiems – 20-50 µg, nėščiosioms – 37,5-50 µg.

Taip pat pateikiamos rekomenduojamos paros normos didesnės rizikos grupėms: neišnešiotiems kūdikiams – 10-20 µg, nutukusiems vaikams – 30-50 µg, nutukusiems suaugusiems – 40-100 µg, dirbantiems naktį – 25-50 µg.

Kolegijos rekomendacijos paskelbtos žurnale „Endokrynologia Polska“.

Kol kas Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rekomenduojama vitamino D paros norma yra 5 mikrogramai, o Jungtinėse Amerikos Valstijose - nuo 5 iki 15 mikrogamų priklausomai nuo amžiaus grupės ir kitų faktorių.

Tačiau vis daugėja duomenų, kad vitamino D turi būti vartojama daugiau, kai kurie mokslininkai mano, kad nuo 25 iki 50 mikrogramų per dieną.

Vitamino D nepakankamumas siejamas su osteoporoze ir dažnais kaulų lūžiais, arterine hipertenzija, širdies ligomis, vėžiu bei autoimuniniais susirgimais. Apskritai, vitaminas D reikalingas normaliai raumenų funkcijai.

Žmogaus oda vitaminą D sintetina tiesioginiuose saulės spinduliuose, tačiau vyresniojo amžiaus žmonės, ypač gyvenantys toliau nuo pusiaujo, retai gauna pakankamai saulės ir turi vartoti papildus. Vitamino D turi riebiosios šaltųjų vandenų žuvys kaip lašišos, skumbrės ir silkės, taip pat žuvų taukai ir kiaušinio trynys.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Pas psichologą lankomės dažniau nei kiti europiečiai
Lietuviai rūpinasi savo emocine sveikata ir vis drąsiau ieško profesionalios pagalbos, rodo tyrimas[1]. Ekspertai pasteb...
Cukrinis diabetas: rami diena prasideda naktį
Cukrinis diabetas dažnai suvokiamas kaip liga, kuriai kontroliuoti pakanka laikytis dietos ir reguliariai vartoti vaistu...
Kodėl plastikos chirurgas dažniau sako „Ne“
Ar kiekviena estetinė problema turi būti sprendžiama operacinėje? Kada injekcijos tampa perteklinės, o chirurgija &ndash...
Aplinkos kokybė tiesiogiai susijusi su smegenų sveikata
Naujausioje Europos aplinkos agentūros (EAA) mokslinėje apžvalgoje „Tarša ir psichinė sveikata: šiandienos mokslo...
Kelio sąnario endoprotezavimas nesibaigia operacija
  Kelio sąnario endoprotezavimo operacija daugeliui atrodo kaip aiškus taškas: sąnarys pakeistas, skausmas turėt...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB „Vlmedicina“. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų