Transplantacijos laukiantys pacientai: mums sunku paprašyti

Tokie žodžiai buvo kartojami asociacijos „Gyvastis“ surengtoje paskaitoje Šventojoje. Šiaulių ir Klaipėdos krašto pacientai išklausė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos centro vadovo docento Mariaus Miglino paskaitos „Inkstų transplantacija iš nesuderinamos kraujo grupės gyvo donoro Lietuvoje ir pasaulyje“, gydytoja nefrologė Loreta Vareikienė supažindino, ką turi žinoti inksto persodinimo operacijos laukiantis pacientas.

Pacientai gydytojų ir Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM atstovų klausė jiems aktualių dalykų – kada ligoniai įtraukiami į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą, kas jiems apie tai turėtų paaiškinti, ar galima pasirinkti centrą, kuriame transplantacija būtų atlikta. Ypatingo dėmesio sulaukė diskusija apie gyvąją donorystę. Pagal mūsų šalyje galiojančius įstatymus, artimi giminaičiai gali dovanoti inkstą arba dalį kepenų sergančiam šeimos nariui. Didžiausia problema – psichologinis barjeras paprašyti tai padaryti.

Pacientai dalijosi asmenine patirtimi: juk pas gydytoją dažniausiai eini vienas, gydytojas suteikia informacijos apie galimybę transplantuoti šeimos nario inkstą, tačiau grįžęs namo, nedrįsti apie tai kalbėti. Gydytojai ir pacientai drauge svarstė galimybę, kad į gydytojo kabinetą sergantįjį palydėtų giminaitis ar bičiulis. „Visada suteikčiau informacijos ir apie gyvąją donorystę“, - sakė gyd. L. Vareikienė. Tuomet kitas žmogus gali drąsiau kalbėti apie galimybę, kurią Lietuvos medikai gali pasiūlyti. Mūsų šalyje transplantacijos atliekamos iš suderinamų ir nesuderinamų kraujo grupių. Visuomenės informuotumas – svarbus aspektas transplantacijos srityje.

Žinios apie galimybę dovanoti inkstą sergančiam savo giminaičiui pasklistų plačiau, jei apie tai būtų kalbama ne tik su ligoniu. Dėl to šiame susitikime buvo pasiūlyta pasvarstyti apie galimybes surengti ir recipientų bei jų šeimų narių susitikimą.

Nacionalinis transplantacijos biuras