Transplantacijai mestas šešėlis negali uždengti profesionalų darbų
Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM direktorė Asta Kubilienė tikisi, kad po praėjusią savaitę kilusio skandalo transplantacijos procesas Lietuvoje nesustos.
Donorystės ir transplantacijos procesas yra jautrus lakmuso popierėlis. Tai iliustruoja pasaulinė praktika. Donorystės ir transplantacijos kreivė sminga žemyn, jei paskleidžiama žinia apie nesėkmingą operaciją, kyšininkavimo atvejus arba net ir tai, kad kyla nepasitenkinimas šeimos gydytoju, jei, tarkime, ilgėliau teko pasėdėti eilėje prie kabineto – žmogus nepatenkintas tokia tvarka ir atsisako donoro kortelės. Po skandalų ar visuomenėje didelio rezonanso sukėlusių istorijų donorystės procesas stoja: pradžioje žmonės nebesutinka dovanoti mirusių artimųjų organų, vėliau gydytojams pritrūksta motyvacijos kalbėti su artimaisiais, juos įtikinti, kad mirusiojo organai dar gali gelbėti sergančius gyvuosius. Šios dvi priežastys lemia tai, kad tas pradžioje minėtas šešėlis virsta savotiška siena, kurią sugriauti reikia ir laiko, ir didelių pastangų.
Tačiau Lietuvoje yra objektyvių priežasčių, dėl kurių donorystė neturėtų stoti. Paskutinės istorijos donorystės pradžia buvo labai graži ir verta pačių gražiausių žodžių. Garbingas šeimos poelgis – dovanoti organus transplantacijai – suteikė viltį gyventi, nes buvo paaukoti inkstai, ragenos, širdis ir plaučiai. Neigiamas šios istorijos kontekstas gali žeisti ir juos. Reikia vertinti ir tai, kad kepenų transplantacija buvo atlikta, išgelbėtas sunkiai sergantis žmogus. Galime pasakyti, kad donorytės procesas tęsiasi. Šiandien vienos ligoninės reanimacijos gydytojai pranešė apie potencialų donorą. Giminės organus dovanoti atsisakė dėl tokios buvusios mirusiojo valios.
Visuomenė susirūpinusi dėl galimai pažeistos transplantacijos laukiančiųjų eilės. Šios srities autoritetai turi savų argumentų situacijai komentuoti. Transplantacijų pradininkas Lietuvoje profesorius Balys Dainys: „Šioje istorijoje, kaip ją nušviečia žiniasklaida, nematyčiau piktos valios. Žinoma, sveikatos donorystei toks dalykas neprideda, tačiau dabar svarbiausia išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko. Pamoka gauta labai didelė – vieniems, kad transplantacijos procese netvarkos negali būti. Antras dalykas – kontrolė ir priežiūra turi būti labai griežta. Visuomenė, nuo kurios priklauso donorystės procesas, nemanau, kad išsigąs. Mano manymu, bus atvirkščiai – pamatys, kad tokie dalykai netoleruojami, kad kontrolė yra, niekas nenuslėpta. Manau, kad tai bus įvertinta.“
Dažniausiai tokie atvejai vyksta Azijoje, Irane, Irake, šalyse, kur labai ryškus skurdas ir turtas, kur viską galima nupirkti, o tam, kad išgyventum, tenka parduoti taip pat viską. Europa yra civilizuota visuomenė, bet neskaidrumo atvejų irgi pasitaiko. Šiuo metu Europos visuomenė ir transplantacijos specialistai aptaria Vokietijos istoriją, kai gydytojas klastojo ligonių sveikatos būklės įrašus, transplantacijas atliko nesilaikydamas įstatymais numatytos tvarkos, pelnėsi iš neteisėto atlygio. Net ir po skandalo pacientai yra dėkingi už grąžintą sveikatą, o gydytojas už neteisėtus veiksmus yra nuteistas.
Šios temos yra svarstomos ir Europos Sąjungos Komisijos Sveikatos darbo grupės posėdžiuose: siūloma labai aiškiai įvertinti situaciją, komentuoti tik aiškius faktus, organizuoti kontrolę, inicijuoti vienodų kriterijų įvedimą visose ES šalyse, siekiant skaidrumo, sudarant transplantacijų laukiančiųjų sąrašus.
Nacionalinis transplantacijos biuras
Susiję straipsniai
