Nuo rugpjūčio 1-osios ligoninėje gydęsi pacientai jau gali gauti informaciją apie jiems suteiktas paslaugas ir jų kainą elektroninės bankininkystės sistemoje. Valstybinės ligonių kasos vadovas tikisi, kad tai gydymo sistemą padarys skaidresnę ir padės kovoti su korupcija.
Nuo šiol ligoninėse gydęsi pacientai jau galės sužinoti, kaip panaudojami jų mokami privalomojo sveikatos draudimo mokesčiai. Prisijungus prie elektroninės bankininkystės sistemos galima išsiaiškinti, kiek valstybei kainavo atlikta operacija ir ar pagrįstai pačiam reikėjo mokėti už pagalbines priemones ir vaistus. Pacientui išeinant iš ligoninės, gydytojas privalo įteikti atmintinę, kurioje nurodyta, kaip reikiamą informaciją gauti. Valstybinės ligonių kasos vadovas tikisi, kad toks viešumas gydymo procesą padarys kažkiek skaidresnį.
„Mums sako – jūs kontroliuokite, jūs tikrinkite. Ateini, patikrini: dokumentai tvarkingi. Dabar pacientas pats tampa sistemos dalyviu ir mus informuoja. Tai – pirma. Antra, gydymo įstaiga, žinodama, kad pacientas gali paprašyti duomenų, pacientui davusi, tarkime, dvi tabletes, nerizikuos, dokumentuose nurodydama, jog davė daugiau“, – spėjo Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas.
Valstybinės ligonių kasos atliktos apklausos rodo, kad dėl tokios informacijos kreiptųsi maždaug 10 procentų ligonių. Pacientams atstovaujantieji pritaria, kad viešumas gali padėti sumažinti sveikatos apsaugos sistemoje įsigalėjusį kyšininkavimą ar nesąžiningumą. Esą kartais iš ligonių paimami pinigai už jau iš ligonių kasos apmokėtas paslaugas.
„Kartais pacientai skambina, kad jiems nuėjus į gydymo įstaigą atlikti kad ir planinės operacijos, pirmiausia jų paklausiama, ar turi pinigėlių, ir paprastame lape surašoma, ko jie turėtų nusipirkti. Jeigu vaistų ar pagalbinių priemonių pavadinimai surašyti ant paprasto lapelio, o žmogus dar ir pasirašė, kad jis sutinka jų nusipirkti, jis tų pinigėlių jau neatgaus. Žmogus, prieš kreipdamasis į gydytoją, turėtų pats pasidomėti, kokias paslaugas jam kompensuoja Valstybinė ligonių kasa ir kiek ir už ką galbūt jam reikėtų primokėti“, – atkreipė dėmesį Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Korupcijos įsišaknijimą šalyje tiriančios „Transparency International“ organizacijos specialistai akcentuoja, kad vis dar kyšininkaujame dažniausiai Europos Sąjungoje ir daugiausia sveikatos apsaugos sistemoje. Kas ketvirtas lietuvis teigia, kad per pastaruosius 12 mėnesių davė kyšį ir dažniausiai tai darė, nes suprato, kad kitaip problemos neišspręs. Tad informacijos apie atliktą gydymą viešinimas esą – tik pirmas žingsnis mažinant šešėlį sveikatos sistemoje.
„Vien informacijos viešinimas nereiškia, visi nustos mokėti. Galima sužinoti, kiek tai kainuoja valstybei, bet jei žinai, kad nesusimokėjęs paslaugos negausi, mokėti teks. Mūsų tyrimai rodo, kad žmonės, kurie žino savo teises, valdo informaciją, supranta, ką jie turi gauti, kyšius moka rečiau“, – kalbėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Pasak Valstybinės ligonių kasos vadovo, pacientų informavimas apie atliktas procedūras ligoninėse – tik pirmas žingsnis didinant skaidrumą. Netrukus bus galima sužinoti gydymo kainą ir poliklinikose, t.y. gydantis ambulatoriškai.
Virginija Motiejūnienė,