Tradiciniame maratone buvo griaunami mitai apie organų donorystę

Vasariškai šiltas, saulėtas oras ir minios smagiai nusiteikusių žmonių, atvykusių dalyvauti tradiciniame bėgime. Toks išaušo praėjęs sekmadienis, rugsėjo 14-oji, sostinėje, kur nuo pat ryto vyko jau vienuoliktasis „Danske Bank Vilniaus maratonas“.

Į šią sporto šventę šiemet susirinko rekordinis dalyvių skaičius – apie 13 tūkstančių bėgikų – ne tiktai iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių, bet ir gausus būrys svečių iš užsienio.

Bėgikai galėjo pasirinkti įvairiausių nuotolių distancijas: prie starto linijos rikiavosi pasiryžusieji įveikti visą maratoną – 42 km 195 metrus, taip pat – pusmaratonį, dalyvauti 10 km bėgime. Atskiruose bėgimuose varžėsi moksleiviai, studentai. Vaikai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, bėgo 500 metrų distanciją. Tokia pati buvo ir „Vežimėlių bėgimo“ distancija – čia savo atžalų vežimėlius stūmė tėveliai.

Itin daug bėgikų buvo 4,2 km šeimų bėgime. Jame dalyvavo ir neįprastas dalyvis – septynerius metus su persodintomis donoro kepenimis gyvenantis Trakų rajono gyventojas 56 metų Stasys Laniauskas. Su tėčiu bėgo ir jo dukra studentė Justina. S. Laniauskas sportuoja nuo vaikystės, radęs laisvą minutę dažnai mina dviračio pedalus, treniruojasi bėgdamas, todėl ir dalyvavimas tokioje bėgimo šventėje jam – ne naujiena. „Jokių rezultatų aš nesiekiu, tiesiog bėgu sau. Svarbiausia man – dalyvauti ir skleisti organų donorystės idėją“, – dar prieš startą kalbėjo S. Laniauskas.

Varžybų dieną laukdamas starto S. Laniauskas kelias valandas praleido su Nacionalinio transplantacijos biuro (toliau – NTB) darbuotojais, kurie Katedros aikštėje pastatytoje palapinėje propagavo organų donorystę, kvietė žmones pasirašyti sutikimą po mirties tapti organų ir audinių donorais. Ne vienam abejojančiajam tokios donorystės prasme S. Laniauskas buvo tarsi gyvas kilnios donorystės misijos pavyzdys.

„Štai žmogus, kurio gyvybę prieš septynerius metus išgelbėjo dovanotos mirusio donoro kepenys. Dabar šis žmogus yra sveikas, sportuoja ir ruošiasi bėgimui“, – rodydama į marškinėlius su dalyvio numeriu vilkintį S. Laniauską, praeiviams pasakojo NTB Komunikacijos skyriaus vedėja Rasa Pekarskienė. Kai kuriems žmonėms šis argumentas padėjo apsispręsti dėl donorystės po mirties, ir jie pasirašė sutikimą.

Daug žmonių džiaugėsi atsitiktinai „užklydę“ į NTB palapinę ir pagaliau gavę progą užpildyti sutikimą dėl donorystės po mirties. „Seniai tai norėjau padaryti, seniai buvau apsisprendęs“, – pasakojo ne vienas žmogus, tarp kurių buvo ir nemažai bėgimo dalyvių. Kai kurie žmonės skundėsi norėję sutikimą užpildyti savo gydymo įstaigoje, tačiau ten informacijos negavę.

Besišnekant su į palapinę užsukusiais žmonėmis, akcijoje dalyvavusiems NTB darbuotojams teko paneigti ne vieną visuomenėje sklandantį klaidingą mitą apie organų donorystę: pavyzdžiui, kad donoro kortelę turinčio žmogaus „kas nors gatvėje“ patykos; arba – kad piniginėje radę donoro kortelę, į avariją patekusio žmogaus medikai tyčia negydys; arba – kad organų donoru tampa kiekvienas miręs žmogus, taigi ir, pavyzdžiui, žuvęs avarijoje. Jiems buvo paaiškinta, kad ligoninės reanimacijos skyriuje pirmiausia yra daroma viskas, kad gyvybė būtų išgelbėta, niekas piniginių nekrausto ir jokių kortelių neieško. Kortelė – tiktai simbolis, svarbiausia, kad duomenys būtų registruoti duomenų bazėje. Organų ir (ar) audinių donorystė įmanoma tiktai po reanimacijos skyriuje konstatuotos smegenų mirties.

Buvo ir dvejojančių, dėl donorystės neapsisprendusių praeivių arba tokių, kurie apie donorystę po mirties dar nebuvo pasikalbėję namuose. Tokie žmonės žadėjo grįžę namo pasitarti su artimaisiais ir sutikimą donoro kortelei gauti užpildyti elektroniniu būdu interneto svetainėje www.transplantacija.lt 

Iš viso šiemet per „Danske Bank Vilniaus maratoną“ buvo gauti 44 sutikimai po mirties tapti organų ir audinių donoru, kurie papildė 19 521 kortelės turėtojo sąrašą.

Nacionalinis transplantacijos biuras