Technologinis protrūkis krūties vėžio tyrinėjime

Augant įvairių rūšių sergamumui vėžiu, mokslininkai nesėdi sudėję rankų. Štai Vokietijos mokslininkai, panaudoję suaugusio žmogaus kamienines ląsteles, sukūrė nei daug, nei mažai – trijų dimensijų žmogaus pieno liaukas ir krūties darinį ne žmogaus organizme, o mėgintuvėlyje. Ištirta, kaip krūties ląstelės gali perimti agresyvius bruožus ir tapti mirtinomis. Prie šio pasiekimo prisidėjo naujausios technologijos, o nauda neabejojama. Mokslininkai teigia, kad tai – tikras protrūkis vėžio tyrinėjimų technologijose, ne tik leisiantis giliau pažinti vieną populiariausių vėžių rūšių, bet ir prisidėti prie sėkmingo šios rūšies vėžio gydymo.

Reklama

Tyrimo vadovė daktarė Christina Scheel išskyrė žmogaus krūties epitelines ląsteles ir iš jų laboratorijoje sukūrė trijų dimensijų krūties darinius. Tam, kad būtų imituotas ląstelių subrendimas, buvo pasitelkta speciali želė, įgalinusi ląsteles dalintis ir plisti. Galiausiai susiformavo toks pats audinys ir dariniai, koks būna žmogaus organizme. Buvo galima imituoti sąlygas, kuriomis išsivysto vėžys, ir stebėti įvairius pakitimus vėžio vystymosi eigoje.

Daugiausia dėmesio buvo skiriama pieno liaukoms, mat manoma, jog didžioji dalis piktybinių pakitimų krūties audinyje atsiranda dėl pieno liaukų specifinio vystymosi ir funkcijų. Agresyvūs vėžio tipai skatina nekontroliuojamą šių liaukų ląstelių dalijimąsi ir vystymąsi. Vėliau susiformuoja piktybinis auglys. Toks auglys tampa it savarankišku ir nepriklausomu organu, galinčiu toliau vystytis, plisti, funkcionuoti. Mokslininkai siekė ir šį procesą ištirti išsamiau ir galiausiai jį sustabdyti. Iš pradžių laboratorijos sąlygomis, vėliau – ir žmogaus organizme.

Tyrėjai džiaugiasi, kad toks modelis ne tik leis išsamiau ištyrinėti krūties vėžio eigą ir specifiką, bet ir pritaikyti gydymui. Mat sukūrus trimatį krūties audinį galima stebėti pakitimus ir procesus molekuliniu lygmeniu. Vadinasi, galima kurti strategijas, padedančias suvaldyti tam tikrus molekulinius mechanizmus. Be to, išauginus krūties audinį ne žmogaus organizme, o laboratorijos sąlygomis, galima kurti įvairias ląstelių aplinkos sąlygas ir modelius. Maža to, šis technologinis proveržis vėžio srityje turėtų paskatinti dar daugiau panašių tyrinėjimų ir padėti prisikapstyti prie vėžio šaknų.

Žodžiu, technologinė naujovė atneša daug įvairių mokslinių galimybių. Kokie bus rezultatai, pamatysime ateityje.

Šaltinis:

Linneman J, Scheel C, Meixner L, et al. Qualification of regenerative potential in primary human mammary epithelial cells. Development. 2015.