Tarpinstitucinis bendradarbiavimas – svarbi sąlyga gerinti žmonių sveikatą

Europos Sąjunga (ES) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO,) paskelbusios iniciatyvą „Sveikata - visose politikose“ (Health in all policies), ragina sveikatos klausimus įtraukti į visų valstybės valdymo institucijų darbotvarkes. Įgyvendinant šią iniciatyvą labai svarbus vaidmuo tenka tarpinstituciniam bendradarbiavimui. Siekdamas nustatyti tarpinstitucinio bendradarbiavimo lygį visuomenės sveikatinimo srityje, VšĮ Viešosios politikos ir vadybos institutas atliko tyrimą.

 Pagal PSO apibrėžimą sveikata apima visapusišką asmens fizinę, socialinę, ir psichologinę   gerovę, o  ne tik ligos ir negalios nebuvimą. Žmogaus sveikatą lemia daugybė veiksnių: individuali elgsena, genetika, sveikatos priežiūros kokybė, aplinka.  Todėl, pasak sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės, labai svarbu sutelkti visas valstybės institucijas, kurios pagal savo kompetenciją gali prisidėti prie visuomenės sveikatinimo.

  „Aplinkos užterštumas, socialiniai veiksniai, tokie kaip nedarbas, skurdas, saugumas keliuose ir darbo vietose, netinkamas būstas veikia sveikatą. Vien sveikatos priežiūros įstaigų pastangomis sveikatos srityje gerų rezultatų sunku pasiekti, nes jie priklauso nuo daugelio valstybės valdymo  institucijų. Plėtodami tarpinstitucinį bendradarbiavimą, mes galime padidinti gerus  poslinkius visuomenės sveikatinimo srityje“, – sako N. Ribokienė. 

 Viešosios politikos ir vadybos instituto tyrimas parodė, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas Lietuvoje nėra išplėtotas. Nors buvo parengta daug tarpinstitucinių dokumentų, tačiau juose numatytos priemonės nesudarė sąlygų reikšmingiems pokyčiams, dalis priemonių liko neįgyvendinta.  Kitų valdymo sričių institucijos dalyvavimą Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) koordinuojamose programose vertino pakankamai žinybiškai, t. y. SAM koordinuojamos programos nebuvo traktuojamos kaip „horizontalios“ , leisiančios pasiekti bendrų tikslų. Todėl lėšų joms įgyvendinti skyrimas nebuvo prioritetinis ir  dauguma SAM koordinuojamų programų priemonių buvo įgyvendintos tik SAM ir jai pavaldžių įstaigų lėšomis bei pastangomis.

Tyrime taip pat konstatuojama, kad Lietuvoje apskritai vyrauja sektorinis požiūris į socialinių-ekonominių problemų sprendimą ir tai sukuria nepalankias sąlygas taikyti tiek formalius, tiek neformalius tarpinstitucinio bendradarbiavimo mechanizmus. Todėl, siekdamos mažinti socialinius-ekonominius netolygumus, ministerijos pirmiausia turi optimizuoti savo ir pavaldžių įstaigų išteklius bei pastangas.

Nepaisant didesnės tarpinstitucinio bendradarbiavimo patirties, daug didesnio sveikatos sektoriaus finansavimo, kaip parodė tyrimas, užsienio šalyse taip pat susiduriama su tomis pačiomis skirtingų interesų suderinimo, visuomenės sveikatos priemonių finansavimo ir įgyvendinimo problemomis. Tačiau užsienio šalių patirties analizė patvirtino,  kad plėtojant tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant teigiamų pokyčių, būtina susitarti dėl prioritetų ir tikslų, sukurti jų įgyvendinimo mechanizmą ir procesus bei skirti finansavimą, plėtoti tarpinstitucinio bendradarbiavimo kompetencijas ir neformalius ryšius, užtikrinti stebėseną ir vertinimą.

Atsižvelgdamas į nustatytus nacionalinius ir sveikatos valdymo sričiai būdingus apribojimus, Viešosios politikos ir vadybos institutas siūlo optimalų tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelį ir pateikia rekomendacijas dėl jo įgyvendinimo. Pagal nustatytus kriterijus siūloma apibrėžti ribotą skaičių visuomenės sveikatos prioritetų ir sutelkti lėšas  svarbiausioms visuomenės sveikatos problemoms spręsti bei priemonėms įgyvendinti. Be to, vietoj daugelio tarpinstitucinių dokumentų, rekomenduojama parengti vieną Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą, kuris būtų atnaujinamas kas 1-3 metus. Taip pat siūloma sukurti komisiją prie LR Vyriausybės (pvz. anksčiau veikusios Nacionalinės sveikatos reikalų komisijos pagrindu), kuri vertintų Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimą. Komisija nustatytų visuomenės sveikatos prioritetus, svarbiausius projektus ir derintų skirtingų valdymo sričių interesus.

SAM Ryšių su visuomene skyrius