Talidomidas: tragiška pamoka farmacijos ir medicinos istorijoje(2)
Talidomido tema iki šiol diskutuojama garsiausiuose pasaulio medicinos universitetuose: dėstomos paskaitos, rengiami seminarai, kuriami forumai. Tai - pamoka, kurią išmoko visas medicinos ir farmacijos pasaulis. Tragiška pamoka, turinti iki šiol neapskaičiuojamą savo kainą.
Po Antrojo pasaulinio karo gydytojų kabinetus Europoje ir Amerikoje dažnai varstė nuolatinio nerimo, nemigos, pykčio priepuolių kamuojami pacientai. Tad naujo, inovatyvaus ir itin efektyvaus vaisto nuo nemigos - talidomido sukūrimas suteikė tikrą pakylėjimą gydytojams ir pacientams. Tuo metu migdomuosius vartojo bent vienas iš septynių Amerikos gyventojų. Kai kuriuose Europos regionuose ši statistika buvo dar didesnė. Migdomųjų ir trankviliantų preparatų rinkoje tuo metu buvo tik barbitūrinės rūgšties darinių. Nors ir efektyvūs, šie vaistai sukeldavo pripratimą bei aibę nemalonių šalutinių reiškinių. Talidomidas anuomet buvo vienintelis, nepriklausantis barbitūratų klasei bei pasižymintis stipriu slopinančiu, sedaciniu poveikiu. Deja, šio vaisto išleidimą į rinką prieš 50 metų sekė didžiulė tragedija. Tik po jos FDA (Food And Drug Administration, JAV) bei vaistų kontrole užsiimančios institucijos Europoje ar Australijoje pradėjo diegti itin griežtus ir negailestingus vaistų vertinimo standartus, kokybės kontrolės, saugumo kriterijus visiems be išimtiems vaistams, išleidžiamiems į rinką.
Pradžia
Pirmą kartą talidomidas pasirodė Vokietijos farmacijos rinkoje 1957 metais kaip nereceptinis vaistinis preparatas. Tokį šiais laikais neįtikimą nerimą slopinančio, miegą sukeliančio vaisto saugumą garantavo vaisto gamintojas „Chemie Grunenthal“. Preparato reklamose būdavo pabrėžiama, jog talidomidas visiškai saugus kiekvienam – vaikams, nėščiosioms ar žindančioms. Plačiai nuaidėjo skambi frazė, neva net milžiniška talidomido dozė neužmuštų nei musės, nei žiurkės. Tad patraukliomis reklamomis apipintas talidomidas iki 1960 metų buvo išleistas į 46 šalių rinką. Vaisto populiarumas augo kaip ant mielių – talidomidas buvo toks pat perkamas, kaip aspirinas.
Apie 1960 metus australų akušeris ginekologas William McBride pastebėjo, kad talidomidas efektyviai palengvina rytinį pykinimą nėščiosioms, tad vaistą pradėta rekomenduoti ir šiam tikslui. Nenuostabu - tuo metu gydytojų praktikoje buvo įprasta vaistą rekomenduoti pakuotės lapelyje nenurodytoms indikacijoms gydyti. Juolab kai toks vaistas nereceptinis ir iš pažiūros saugus.
Deja, tokia gydymo praktika, vaisto prieinamumas ir „neišmatuojamas“ saugumas netrukus išaugo į pasaulinio masto tragediją. 1961 m. William McBride priėmė daugiau, nei įprasta, gimdymų, kuomet kūdikiai turėdavo ryškius apsigimimus, galūnių defektus. Daugelis jų net neišgyveno. Po truputį suvoktas ryšys tarp talidomido ir apsigimimų, kuriuos jis sukelia.
Jungtinėje Karalystėje šis vaistas taip pat buvo plačiai vartojamas nuo pykinimo nėštumo metu. Taip pat – nuo nervinės įtampos, migrenos, nemigos. Apie jį čia taip pat buvo kalbama kaip apie saugų vaistą – neva jo neįmanoma perdozuoti, jis beveik neturi šalutinio poveikio.
Teisė Jungtinėje Karalystėje talidomidą, kaip generinį preparatą, išleisti į rinką buvo nupirkta iš vokiečių. Kadangi tai buvo generinis preparatas, tuo metu net nesivarginta atlikti jokių pakartotinių vaisto saugumo ar efektyvumo tyrimų.
Po ilgai trukusio pranešimų apie vaisto teratogeninį poveikį ignoravimo 1961 metų pabaigoje talidomido gamintojas „Chemie Grunental“ pagaliau sureagavo. Apsigimimai per kurį laiką išaugo iki neįsivaizduojamų skaičių visame pasaulyje. Vokiečiai nustojo gaminti vaistą, to po truputį ėmėsi ir gamintojai kitose šalyse. Tačiau kone iki pat 1962 metų pabaigos Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse vienais ar kitais būdais vaistas buvo pasiekiamas vartotojui. Pavyzdžiui, talidomido buvo kompleksiniuose vaistuose nuo peršalimo, to net nenurodant.
Po galutinio talidomido uždraudimo 1962 metais ir išėmimo iš rinkos dar mažiausiai keliasdešimt vaikų gimė su ryškiais apsigimimais.
Amerikoje apsigimimų skaičius buvo mažesnis nei Jungtinėje Karalystėje ar Australijoje. Prie to prisidėjo daktaras Francis Kelsey, dirbęs FDA. Specialistas nuo pat pradžių dvejojo tokiu talidomido saugumu ir nepritarė, kad nekontroliuojamas vaistas taip lengvai patektų į rinką.
Kaip vaistas sukėlė apsigimimus?
1956 metais gimė pirmasis kūdikis, kurio sveiką vystymąsi motinos įsčiose buvo sutrikdęs talidomidas. Kūdikis gimė su visiškai pažeistomis, neišsivysčiusiomis ausimis. Iki pat 1962 metų, kol vaistas buvo uždraustas, šių atvejų masiškai daugėjo. Ypač daug apsigimimų įvyko po ketverių penkerių metų nuo pirmojo atvejo, vaisto populiarumo viršūnėje. Pirmieji pranešimai apie apsigimimus gauti iš Jungtinės Karalystės, netrukus – iš Vokietijos, Australijos. Vaisto gamintojas „Chemie Grunenthal“ bandė neigti sąsają tarp jų gaminamo vaisto ir apsigimimų. Prireikė net kelių mėnesių, kol dėl tiesioginio ryšio tarp vaisto ir jo teratogeninio poveikio sustabdytas talidomido patekimas į rinką. Vis dėlto Belgijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Italijoje, Japonijoje vaisto buvo galima įsigyti ir po jo atšaukimo iš rinkos kitose šalyse.
Sparčiai augant apsigimimų skaičiui, talidomido teratogeniniu poveikiu niekas nebeabejojo: vaistas iš tiesų vaisiui sukeldavo galūnių ir vidaus organų vystymosi sutrikimus, jei jį vartojo nėščioji arba jei moteris pastojo vaisto vartojimo metu. Prisiminkime, jog tai buvo vaistas, kurį lengvai, be recepto, galėjo įsigyti bet kas ir kurio saugumo profilis buvo vertinamas kaip nepriekaištingas. Augo daugybė dokumentais pagrįstų atvejų, kai nustatytas realus ryšys tarp talidomido ir jo sukeltų apsigimimų: kūdikiams nustatytas kurtumas, neišsivystė ausys, galūnės ar stuburas. Atsirado regos ir veido raumenų, širdies, skrandžio, šlapimo pūslės ir kitų vidaus organų defektai. Taigi talidomido sukeltų apsigimimų spektras buvo platus ir įvairus, nepriklausė nei nuo lyties, nei nuo rasės, nei nuo genetikos. Tik vėliau nustatyta, jog vaisiaus vystymosi defektų atsirasdavo, jei šį vaistą moterys vartodavo „jautriojo“ laikotarpio metu, t. y. nuo 34 dienos iki 50 dienos po paskutinių menstruacijų. Vartojant kitu laikotarpiu, vaistas apsigimimų nesukėlė.
Teisingumas?
Apie 40 procentų talidomido aukų mirė nesulaukę pirmojo gimtadienio. Likusieji – visą gyvenimą kentė ar kenčia vaisto sukeltus defektus. Iš viso aukų priskaičiuojama iki kelių tūkstančių visame pasaulyje. Fizinė, moralinė ir kitokio pobūdžio žala, ko gero, neišmatuojama jokiais parametrais nei pačioms aukoms, nei jų šeimos nariams.
Iki 1968 metų buvo visiškai parengta byla prieš „Chemie Grunenthal“. Ją sudarė 500 tūkstančių dokumentų. Teismo procesas prieš septynis įmonės darbuotojus pradėtas 1968 metų gegužę. Bylos prieš Vokietijos vaistų gamintoją esmė – į rinką išleistas lengvai prieinamas teratogeniniu poveikiu pasižymintis vaistas, kurio saugumas nebuvo detaliai ištirtas. Be to, gavusi informacijos apie galimus talidomido sukeltus apsigimimus, „Chemie Grunenthal“ kurį laiką informaciją ignoravo.
1970-aisiais, beveik po trejų metų, sudėtingas teismo procesas baigėsi. Farmacijos įmonė privalėjo išmokėti 100 milijonų Vokietijos markių kompensaciją aukoms Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje ir kitose šalyse, kur jų vaistu buvo prekiauta. Iki 1973 metų kiekvienas nukentėjęs asmuo iš „Chemie Grunenthal“ gavo maždaug po 100-180 tūkstančių Vokietijos markių. Pinigai buvo padalijami ir mokami kas mėnesį.
Tokiose šalyse, kaip Kanada, Italija, Japonija, Švedija ir Jungtinė Karalystė, „Chemie Grunenthal“ kompensacijos schema negaliojo, mat teises į vaistą turėjo tų šalių gamintojai. Vyko ilgi ir sudėtingi teisminiai procesai šiose šalyse.
Iki 1991 metų iš viso išmokėti 538 milijonai Vokietijos markių. Kompensacija iki tų metų skirta 2866 aukoms.
Paskutinis pasibaigęs teismo procesas vyko Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Čia tik šių metų vasario 7 d. baigėsi teismo posėdžiai ir 100 jau suaugusių talidomido aukų išmokėti 89 milijonai Australijos dolerių.
Nepaisant milžiniškų sumų, tokio masto ir sudėtingumo tragedija vargu ar kada bus išmatuota. Galima guostis tik tuo, jog po 1962 metų pradėti kelti itin griežti reikalavimai vaistų saugumui, efektyvumui ir išleidimui į rinką visame pasaulyje. Ir į šį procesą intensyviai įtraukiami ne tik gydytojai ar farmacinės kompanijos, bet ir visuomenė.
Šaltiniai
Uhl K, Cox E, Rogan R, Zeldis JB, Hixon D, Furlong LA, Singer S, Holliman T, Beyer J, Woolever W. Thalidomide use in the US: experience with pregnancy testing in the S.T.E.P.S. programme. Drug Saf. 2006;29:321-329.
https://helix.northwestern.edu/article/thalidomide-tragedy-lessons-drug-safety-and-regulation
https://www.thalidomide.ca/history-of-thalidomide/
https://www.theguardian.com/society/2014/feb/07/thalidomide-victims-receive-89m-compensation
Susiję straipsniai
