Švelnėjantis karantinas: kokių taisyklių privalu laikytis sergantiesiems širdies ligomis?
Pasaulio širdies federacijos duomenimis, net ir pandemijos metu širdies nepakankamumas išlieka pagrindine priežastimi, dėl kurios pacientai patenką į ligoninę ir netgi daugiau nei 50 proc. tokių pacientų hospitalizuojami pakartotinai pusės metų laikotarpiu. Šie žmonės priklauso padidėjusios rizikos grupei užsikrėsti koronavirusu, todėl baiminamasi, kad sušvelnėjus karantino sąlygoms susirgimo atvejų gali padaugėti. Rizikos grupei priklausančius pacientus kardiologai ragina neskubėti grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.
Sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis ar priklausantys rizikos grupei žmonės turėtų atkreipti dėmesį, kad karantino sąlygų sušvelninimas dar nereiškia, kad iš karto pamiršti saugumą ir atsargumą. Išskiriamos 4 sritys, kurioms sušvelnintas karantinas turėjo ar greitu metu turės įtakos, bei pateikiamos rekomendacijos žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar priklausantiems rizikos grupei.
Grįžimas į darbovietę. Jei darbdavys nusprendė po truputį grąžinti darbuotojus į darbo aplinką, priminkite jam, kad priklausote rizikos grupei, ir informuokite apie prižiūrinčio gydytojo rekomendacijas, jei tokių yra. Esant galimybei tęsti darbą iš namų – rekomenduojama neskubėti grįžti į darbovietę. Jei buvote įpratę biurą pasiekti viešuoju transportu, nepamirškite laikytis saugaus atstumo, mūvėti apsaugines pirštines, kaukę. Jeigu namus ir darbą skiria sąlyginai nedidelis atstumas, patariama vykti pėsčiomis. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad saugumo reikalavimų užtikrinimas darbo vietoje – abipusė atsakomybė, todėl reikėtų dar namuose pasimatuoti temperatūrą, o pasijutus prastai – informuoti darbdavį ir likti namie.
Sveikatos priežiūra. Poliklinikos jau ima atverti duris konsultacijoms, planiniams tyrimams, tačiau pacientai, ypač priskiriami rizikos grupei, raginami ir toliau su prižiūrinčiu kardiologu ar šeimos gydytoju konsultuotis telefonu. Aukštą „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje turintys ir statinus vartojantys žmonės privalo periodiškai atlikti kraujo tyrimus – gydytojas vertina jų rezultatus ir, esant reikalui, koreguoja gydymą. Tokie pacientai turėtų telefonu pasitarti su specialistu, ar jau galima atlikti tyrimus, prasitęsti statinų ar kitų receptinių vaistų vartojimą.
Lankymasis viešose vietose. Atvirose vietose kaukės dėvėjimas tapo nebeprivalomas, todėl priklausantiems rizikos grupei, o ypač senjorams, patariama neskubėti lankytis ten, kur gali tekti sutikti nemažai žmonių be apsauginių kaukių.
Fizinis aktyvumas. Palaikyti fizinį aktyvumą yra būtina, ypač tiems, kuriems nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Tačiau rizikos grupei priklausantys pacientai, kurie karantino metu buvo sumažinę fizinį aktyvumą, neturėtų staigiai padidinti krūvio. Pradėti mankštintis reikėtų namuose, atliekant lengvus pratimus, dažniau vaikščioti gamtoje. Net ir visuomenei atvėrus lauko treniruoklius, kol kas jų patariama vengti.
Gydytojai primena, kad prieš grįždami prie ankstesnių įpročių ir gyvenimo būdo priklausantieji rizikos grupei, o ypač senjorai, turėtų pasikonsultuoti su prižiūrinčiu gydytoju.
Susiję straipsniai
