Sveikatos sektoriui Europoje skiriama vis didesnė BVP dalis

Lietuvoje formuojant ir tvirtinant 2013-ųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą, Europos Komisija paskelbė studiją „Apie sveikatą glaustai: Europa 2012 m.“ (angl. „Health at a Glance: Europe 2012“). Tarp kitų temų joje analizuojama Europos Sąjungos (ES) šalių sveikatos priežiūros išlaidų struktūra ir pokyčių tendencijos.

Studijoje teigiama, kad iki 2010 m. mažėjusi sveikatos sektoriui skiriamo bendrojo vidaus produkto (BVP) procentinė dalis daugelyje ES valstybių stabilizavosi. 2010 m. ES valstybių narių sveikatos sektoriaus išlaidoms skiriamo BVP (nesvertinis) vidurkis buvo 9,0 proc. – gerokai didesnis už 7,3 proc. vidurkį 2000 m.

2010 m. didžiausią BVP dalį sveikatos sektoriui skyrė Nyderlandai (12 proc.), Prancūzija ir Vokietija (po 11,6 proc.). Tuo tarpu Lietuva dar atsiliko nuo ES vidurkio ir skyrė 7 proc.

Skaičiuojant sveikatos sektoriaus išlaidas vienam gyventojui per metus, daugiausiai lėšų iš visų ES valstybių narių skyrė Nyderlandai (3 890 eurų), Liuksemburgas (3 607 eurų) ir Danija (3 439 eurų). Antroje vietoje buvo Austrija, Prancūzija ir Vokietija, kurių sveikatos sektoriaus išlaidos vienam gyventojui sudarė kiek daugiau nei 3 000 eurų. Lietuvoje šios išlaidos buvo 972 eurų, tad gerokai atsiliko nuo Europos vidurkio – 2171 eurų.  Mažiausiai lėšų skyrė Bulgarija ir Rumunija – apie 700 eurų.

Lietuvoje sveikatos priežiūra finansuojama daugiausia PSDF lėšomis. Jo projektą kasmet rengia Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), o PSDF biudžetą įstatymu kasmet tvirtina Seimas.

Pažvelgus į šių metų daugiau nei 4,1 milijardo litų PSDF biudžetą (2012 m. biudžetas buvo arti 3,9 milijardo litų), šiek tiek didesni skaičiai bylotų, kad siekiama užtikrinti nemažėjantį finansavimą, išlaikyti pasiektą asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo lygį, kad žmonės gautų ne mažiau paslaugų nei iki šiol.

Numatoma, kad šiemet išlaidos sveikatos apsaugai Lietuvoje sudarys 12,5 proc. visų valstybės išlaidų, apimančių nacionalinį biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) ir PSDF biudžetus.

Kaip teigia VLK direktorius Algis Sasnauskas, sveikatos priežiūros paslaugų finansavimui didelės įtakos turėjo ekonominės ir finansinės krizės padariniai, kai buvo mažinami metiniai PSDF biudžetai, dėl to, kaip ir daugelyje ES šalių, teko sumažinti finansavimą praktiškai visoms sveikatos priežiūros sritims.

VLK primena, kad pernai metų pabaigoje Seime įstatymu patvirtintas 2013 metų PSDF biudžetas yra beveik 136 mln. litų arba 3,4 proc. didesnis nei planuotas 2012 metams, tačiau 3,1 proc. mažesnis, nei 2012 m. faktinės PSDF išlaidos. Dėl to bus sudėtinga užtikrinti jau pasiektą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojams. Taigi šiais metais būtina ieškoti papildomų finansinių galimybių, peržiūrėti esamus finansinius resursus, svarstyti ir dėl naujų PSDF biudžeto pajamų šaltinių.

Įvertinus Europos Komisijos leidinyje „Apie sveikatą glaustai: Europa 2012 m. (angl. Health at a Glance: Europe 2012) pateiktus sveikatos priežiūros finansavimo duomenis ir šiandieninę situaciją Lietuvoje, pastaroji vertintina kaip stabili.

Vis tik reikėtų pastebėti, kad pagal tai, kiek sveikatos apsaugai skiriama nuo BVP, mūsų šalyje dar yra nemažas atotrūkis, palyginus su ES vidurkiu. Analizuojant pastarųjų metų duomenis, matyti, jog dėl žymaus BVP kritimo šis rodiklis buvo padidėjęs, tačiau dabar vėl grįžta į ikikrizinį lygį. Higienos instituto prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2007 m. bendrų išlaidų sveikatos priežiūrai dalis nuo BVP Lietuvoje sudarė 6,22 proc., 2008 m. – 6,61 proc., 2009 m. – 7,53 proc., o nuo 2010 m. mažėjo ir sudarė 7,11 proc., o 2011 m. – 6,89 proc.

 vlmedicina.lt