Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė: „Reforma minusų neturėjo“(1)

Nuo 2003 m. pradėta vykdyti sveikatos sistemos reforma iš tiesų padeda taupyti pinigus ir sudaro sąlygas kelti medikų atlyginimus ar tiesiog perskirsto tuos pačius pinigų srautus iš rajonų ligoninių į didžiąsias, kurios ir taip jau gyvena gerai? Šiandien apie jau įvykusius reformos etapus bei apie laukiamą 4-ąjį mintimis dalijasi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. Lietuvos rajonų ligoninių gydytojų asociacijos pirmininko Vyganto Sudario nuomonė – čia.

Reklama

Ar yra atlikta pirmųjų sveikatos priežiūros tinklo optimizavimo etapų įgyvendinimo analizė? Kokie jų pliusai ir minusai? Jeigu analizė atlikta, kodėl ji iki šiol nepaviešinta?

Jokiu būdu negalėjome pradėti planuoti 4-ojo sveikatos priežiūros sistemos plėtros ir ligoninių optimizavimo etapo, kol neatlikome pirmųjų etapų įgyvendinimo analizės. Tačiau jos rezultatų neskelbėme, nes 4-ojo etapo projektas buvo patalpintas visuomenei susipažinti viešai. Sulaukėme įvairių nuomonių – ir teigiamų, ir neigiamų. Pakoreguotas projektas jau išsiųstas paskutiniam derinimui Teisingumo ministerijai bei Vyriausybės strateginiam komitetui.

Kodėl taip skubate?

Mus spaudžia laikas. Planavome šį etapą įgyvendinti iki 2017 m. gruodžio 31 d., tačiau Vyriausybė nusprendė kitaip ir sutrumpino terminą iki 2016 m. 2-ojo ketvirčio. Visų Vyriausybės narių – ne vieno ar dviejų – tokia nuomonė. Kadangi Vyriausybė priėmė tokį nutarimą, mes privalome jį vykdyti, nes esame tik nutarimų vykdytojai.

Taigi norite pasakyti, kad sveikatos reformos 4-ąjį etapą šitaip skubina ne Jūsų vadovaujama SAM, bet Vyriausybė?

Taip. Mums tai – labai didelis darbas. Tuo labiau kad laikausi pozicijos ne nuleisti sprendimus iš viršaus, o tartis su sveikatos priežiūros įstaigų vadovais. Nors kai kurios rajoninės ligoninės kelia didžiulį triukšmą, žiūrėdamos tik siaurų savo interesų, nepaisant to, ar kils gydytojų atlyginimai, ar ne. Mes dabar esame kritinėje situacijoje, lyginant su visa Europa.

Turite omenyje gydytojų bei slaugytojų atlyginimus?

Ir tai, be abejo. Yra Lietuvoje gydytojų, kurie gauna 1400 Lt algą. Skaičiai mums buvo pateikti dar litais, gal kad ne taip skurdžiai atrodytų. O slaugytojų atlyginimai nuo šių metų liepos 1 d. buvo pakelti praktiškai visose sveikatos priežiūros įstaigose, tad dabar kai kuriose įstaigose slaugytojai uždirba netgi daugiau už kai kuriuos gydytojus. Būtina atkreipti dėmesį, kad viso medicinos personalo atlyginimai mokami ne iš biudžeto, o iš to, ką įstaiga uždirba per teikiamas paslaugas. Tai yra iš PSDF. Paslaugos yra planuojamos, ir paskui pati ligoninė susidėlioja finansus. Čia ir yra visa esmė, į kurią daugelis neatsižvelgia. Pavyzdžiui, Lietuvos rajoninių ligoninių sąjungai vadovauja Pakruojo ligoninės direktorius Vygantas Sudaris, o 2014 m. ši ligoninė per metus panaudojo 139 aktyvaus gydymo lovas. Tai – pats blogiausias rezultatas Lietuvoje. Ir tai reiškia, kad ši įstaiga 5 mėnesius per metus dirba ir užsidirba, o likusią metų dalį gyvena iš tų uždirbtų pinigų. Yra ir daugiau rajoninių ligoninių, kurių dalis skyrių dirba tik trečdaliu savo pajėgumo. Dar paminėsiu, kad vienos dienos lovos išlaikymas valstybei per metus kainuoja 64 tūkst. Lt, arba 18,5 tūkst. Eur. Visoje ES atrodome blogiausiai, vertinant ligoninių lovų užimtumą.

Grįžkime prie pirminio klausimo. Kokius pliusus ir minusus atskleidė ankstesnių reformos etapų rezultatai?

Trečiasis reformos etapas pateisino viltis: uždaryta 14 akušerinių skyrių, 10-yje ligoninių panaikinti chirurgijos skyriai, per metus neturėję 660 didžiųjų operacijų, vietoj 56 dispečerinių dabar turime 8. Paaiškėjo, kad 96 proc. pacientų palankiai vertina greitosios medicinos pagalbos paslaugas. Pernai pradėjus veikti insultų ir infarktų klasteriams, kurie buvo įkurti penkiuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje – mirtingumas nuo šių ligų sumažėjo 20 proc. Šiame etape išryškėjo, kad Lietuvai labiausiai reikia slaugos, geriatrijos, paliatyviosios slaugos skyrių, labai trūksta dienos centrų, turėtų plėstis dienos chirurgija ir ambulatorinės paslaugos. Pavyzdžiui, 10-iai tūkstančių gyventojų anksčiau skyrėme 2 paliatyviosios slaugos lovas, dabar – jau 3, ir dar ketiname padidinti. Kaip pavyzdį noriu paminėti Radviliškio ligoninę, kuri, panaikinusi akušerijos ir gimdymo skyrių, skaičiuoja per metus sutaupysianti 122 tūkst. Eur vien tik iš algų. Tačiau įstaigos vadovas įvardija, kad didėja ortopedinių operacijų skaičius, tad ketina plėsti šias paslaugas. Ir, be abejo, slaugos. Juk kas iš to, kad gydytojai ligoninėje yra, jeigu darbo jiems nėra? Dabar ligoninių terapiniuose skyriuose laikomi pacientai, kuriems reikalinga slauga. Kita vertus, rajoninės, pavyzdžiui, Žemaitijos, ligoninės tarytum ir gydo pacientus, bet paskui juos siunčia į Klaipėdą, kur gydymo procesas pradedamas iš pradžių. Taigi už to paties paciento gydymą VLK sumoka dvigubai, o ir pacientas laiku negauna profesionalių paslaugų.

Be to, paslaugos vertinamos balais. Iki reformos vienos balo vertė buvo prilyginta 93 eurocentams, dabar jau turime 99, o 2016 m. tikimės ją pakelti iki 1 euro. Jei nebūtų restruktūrizacijos, to padaryti būtų neįmanoma. 3-iasis reformos etapas suteikė galimybę padidinti balą (tik 8 rajonų ligoninės liko dirbti nuostolingai).

Kalbate vien apie reformos privalumus. Norite pasakyti, kad jokių minusų neužfiksavote?

Ne.

Kaip vertinate rajonų ligoninių vadovų tvirtinimus, kad 3-iasis reformos etapas pablogino paslaugų prieinamumą?

Kai ligoninių vadovai kalba, tegu visų pirma pateikia argumentus, kur konkrečiai pablogėjo paslaugų prieinamumas. Mums direktoriai nepateikė jokių tai įrodančių dokumentų. Gal žmonėms ir tenka toliau vykti į ligoninę, bet jie sulaukia profesionalios pagalbos, o rajonų ligoninių vadovai paslaugų prieinamumu galbūt vadina bet kokios paslaugos suteikimą, nežiūrint kokybės. Be to, įgyvendinant 4-ąjį etapą numatome daugiau dirbti su šeimos gydytojais.

Rajonų ligoninių direktoriai skeptiškai vertina ir numatomą 4-ąjį sveikatos priežiūros sistemos restruktūrizavimą. Ką į tai pasakysite?

Kalba tie, kurie nieko nenori keisti savo ligoninėse. Juk pinigai eina paskui pacientus.

O kodėl iki šiol viešai nebuvo pateikta 3-iojo reformos etapo rezultatų analizė? Ar tai bus padaryta?

Šią savaitę analizė bus pateikta.