Sveikatos apsaugos ministerijai - antikorupcinis vertinimas?
Dėl ažiotažą sukėlusio atvejo, kai ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga nusprendė apie 6 milijonus litų padėti „Snoro“ banke kaip nedraustą indėlį, Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje pradėtas vidaus auditas. Seimo Antikorupcijos komisija ketina svarstyti, ar pradėti pačios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) antikorupcijos tyrimą, skelbia Lietuvos radijas.
SAM duomenimis, „Snoro“ banke penkios gydymo įstaigos laikė iki 1 mln. Lt indėlių, o dar septynios – daugiau nei po 1 mln. Lt. Iš visų gydymo įstaigų išsiskiria Klaipėdos Jūrininkų ligoninė, kuri „Snoro“ banke laikė 6 mln. nedraustų indėlių, t. y. už tokią sumą gavo indėlio sertifikatą. Dar apie 18 mln. Lt indėlių ši ligoninė laiko kituose šalies bankuose, antradienį ryte skelbė Lietuvos radijas. Iš viso kaip indėlius ši ligoninė laikė 23 mln. Lt, arba trečdalį metinės apyvartos.
„Jeigu tikrai pasitvirtins, kad 23 milijonai (buvo laikomi kaip indėlis bankuose – Alfa.lt), čia tada visiškas absurdas“, – Lietuvos radijo eteryje piktinosi Algis Čaplikas, Seimo pirmininkės pavaduotojas ir buvęs sveikatos apsaugos ministras.
„Gal ne ten dirba žmogus. Gal jam investiciniame fonde reiktų dirbti, jeigu taip pajuokavus“, – apie Jūrininkų ligoninės vyr. gydytoją J. Sąlygą sakė A. Čaplikas.
Jį labiausiai piktino, kad krizės metais teko imti paskolas, kad ligoninės galėtų tinkamai veikti, kai, pasirodo, kai kurios iš jų pačios turėjo sukaupusios daug lėšų.
„Kai aš dirbau ministru, mes susidūrėme su krize, mums reikėjo taupyti pinigus. Valstybė, kas pikčiausia, skolinosi pinigus, mes skyrėme juos ligoninėms, kad gydytų žmones, o tuo metu ligoninė, grįžtant prie to indėlio, laikė banke už mažesnes palūkanas, nei valstybė skolinosi. Tai visiškas absurdas. Neima priemokų, jokių pinigų neužsidirba. Gyvena tiktai iš to, ką duoda valstybė. O valstybė duoda, kad gydytų žmones, o ne tam, kad laikytų bankuose“, – neslėpė kartėlio A. Čaplikas.
Bilotaitė: įtarimų kelia pati ministerija
Seimo Antikorupcijos komiteto narė Agnė Bilotaitė taip pat mano, kad situacija Jūrininkų ligoninėje įtartina ir reikalauja audito. Lietuvos radijo žiniomis, vidinis auditas šioje bei dar keliose šalies ligoninėse jau vyksta, tačiau, pasak A. Bilotaitės, to gali nepakakti, nes pati SAM kelia rimtų įtarimų. Be to, Klaipėdos apylinkės prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą.
„Reikėtų pažymėti, kad ši ligoninė yra SAM pavaldume, o šios ministerijos veiksmai jau seniai man kelia tam tikrų abejonių. Greičiausiai artimiausiu metu kelsiu (Antikorupcijos – Alfa.lt) komisijoje klausimą atlikti ministerijos antikorupcinį vertinimą“, – Lietuvos radijui sakė A. Bilotaitė.
Jos nuomone, Jūrininkų ligoninės vadovybės elgesys gali būti sistemos atspindys. A. Bilotaitės siūlomą antikorupcinį tyrimą turėtų atlikti Specialiųjų tyrimų tarnyba. Kol nėra vidaus audito
rezultatų, SAM nieko nekomentuoja.
Vyriausiasis gydytojas ginasi
Pasak paties J. Sąlygos, tokiomis santaupomis vertėtų pasidžiaugti, kaip ir kitais jo vadovaujamos ligoninės darbo rezultatais.
„Ta suma, apie kurią čia kalbama, ji buvo sutaupyta per penkerius šešerius metus. Klaipėdos Jūrininkų ligoninė neišlaidavo, taupė ir kiekvienais metais kaupė tą laisvų lėšų likutį, kad būtų pagerinta teikiamų paslaugų kokybė, prieinamumas klientams. Vienas tikslas mums buvo pacientas. Man būtų sunku atsakyti, kokia konkreti ta indėlių suma“, – Lietuvos radijui sakė J. Sąlyga.
„Noriu pabrėžti, kad sudarydami sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis visada laikomės tos nuostatos, kad pacientams paslaugos turi būti suteiktos nemokamai. Kalbant apie atlyginimus, tai mūsų medicinos darbuotojų atlyginimai yra vieni didžiausių Lietuvoje. 2011 metais didinome atlyginimus ir ateityje dar žadame didinti. Taip ir turėtų būti“, – tikino J. Sąlyga.
Pasak jo, kaip sutaupyti pinigai bus naudojami, sprendžia ligoninės vadovybė: vyr. gydytojas, jo pavaduotojas, vyr. slaugytojas, vyr. buhalteris ir dar keli darbuotojai. Viešieji konkursai, sprendžiant, kur investuoti, neorganizuojami, o jei ir būtų organizuojami, būtų laimėjęs didžiausias palūkanas siūlęs „Snoras“, sakė J. Sąlyga.
„Aš negaliu sakyti, kad jie (6 mln. Lt nedraustų indėlių – Alfa.lt) yra prarasti. Kalbama, kad galbūt indėlių sertifikatai bus prilyginti indėliams“, – tvirtino J. Sąlyga.
Investavimas – ne gydymo įstaigų reikalas
Vincas Janušonis, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas, Lietuvos radijui sakė manąs, kad investavimas nėra sveikatos įstaigų paskirtis. Apskritai dėl to, kad sveikatos įstaigos kažkiek sutaupo, jo galva, yra geras dalykas, kita vertus, jam kyla klausimas, ar valstybinės ligonių kasos lėšas gydymo įstaigoms paskirsto lygiomis sąlygomis.
Vienas iš portalo „Vakarų Lietuvos medicina“ įkūrėjų, kardiologas, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, Audrius Šimaitis mano, jog nepriklausomas tyrimas Jūrininkų ligoninėje galėtų atskleisti visas sistemos ydas ir padėti pagrindą naujajai praktikai.
