Sveikata ir grožis – be dirbtinės saulės!

Euromelonoma yra visos Europos odos vėžio prevencijos projektas, kurio tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir gydymą.

Melanoma – tai piktybinis melanocitų auglys. Melanocitai – ląstelės, gaminančios tamsų pigmentą melaniną, atsakingą už kūno odos spalvą, apsaugą nuo žalingų ultravioletinių (UV) spindulių.

Reklama

Pasaulyje gydytojai diagnozuoja apie 160 tūkst. naujų melanomos atvejų per metus. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja melanoma sergančių asmenų. 2011 m. Lietuvoje užregistruoti 351 nauji šios ligos atvejai. Kas 6–10 metų sergamumas padvigubėja.

Melanoma odos piktybinių navikų struktūroje užima 11 proc., tačiau nuo jos miršta iki 75 proc. odos piktybiniais navikais sergančių pacientų.

Odos vėžys skiriasi nuo kitų vėžinių susirgimų tuo, jog jį galima pamatyti. Kiekvienas žmogus gali pats apsižiūrėti ir pastebėti įtartinus apgamus arba tai gali padaryti kas nors kitas.

Ankstyva vėžio diagnostika – tolygi gyvybės išsaugojimui. Net ir melanoma, kuri laikoma agresyviausia odos vėžio forma, anksti nustačius ligą, 95–97 proc. atvejų yra išgydoma.

Gegužė pasirinkta ne atsitiktinai, minint Euromelanomos dieną, nes būtent pavasarį reikia skleisti žinią, kuri tarsi prabudimo skambutis turėtų priminti, kad vasarą turime būti budrūs ir imtis visų apsaugos nuo saulės priemonių. Odos vėžio prevencija ir prasideda nuo apsaugos, nuo rizikos veiksnių vengimo. O svarbiausias rizikos veiksnys yra ultravioletiniai (UV) spinduliai.

Melanomos rizikos veiksniai:

Šeiminė melanomos anamnezė ir genetiniai veiksniai.

Didelis apgamų skaičius (įgimtų ir įgytų).

Buvusi melanoma anamnezėje.

Fenotipas: baltaodžiai, šviesiaplaukiai, raudonplaukiai, mėlynakiai.

UV spindulių poveikis. Melanomos atveju reikšmingas ne kaupiamasis UV poveikis, o UV spindulių sukelti ūmūs nudegimai pūslėmis, nuolat pasikartojanti intensyvi UV ekspozicija.

Moteriškoji lytis (2 kartus didesnė rizika).

Aukštesnė socialinė ekonominė padėtis, pomėgis atostogauti šiltuose kraštuose ne sezono metu.

Patarimai, kaip sumažinti kenksmingą ultravioletinių spindulių poveikį ir riziką susirgti odos vėžiu:

Vengti saulės, kai ultravioletinė spinduliuotė yra stipriausia (tarp 11 ir 16 valandos).

Naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Taip pat apsaugoti odą ir akis galvos apdangalu, marškinėliais, akiniais nuo saulės.

Ypač nuo saulės saugoti vaikus. Jiems būnant saulėje reguliariai tepti apsauginėmis priemonėmis su aukštu saulės apsaugos faktoriumi (SPF nuo 30 iki 50), aprengti marškinėliais, pasirūpinti, kad jie dėvėtų galvos apdangalus.

Leisti odai įrusti palaipsniui. Vengti nudegimo! Odos paraudimas po deginimosi saulėje jau reiškia, kad nudegėte. Jeigu pūslės ar skausmas tęsiasi dvi dienas ar ilgiau, reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytoją.

Venkite degintis soliariumuose.

Apsauginiai kremai 100 proc. nesulaiko saulės spindulių, tačiau jie neleidžia sukepti, nudegti, nusvilti odai. Tam tikrą UV spindulių kiekį jie absorbuoja arba atspindi. Bėda, kad žmonės nemoka taisyklingai jais naudotis. Dažniausios klaidos – kremo tepama per mažai, po maudynių, suprakaitavus ar praėjus 2 val., kai pasibaigia kremo poveikis, pamirštama pasitepti pakartotinai. Todėl ir būtina šviesti visuomenę, nes kuo daugiau žmogus žino apie ligą, jos rizikos veiksnius, tuo geriau jis žino, kaip išvengti šių rizikos veiksnių.

Pavojus susirgti odos vėžiu dėl lankymosi soliariume yra didesnis nei manyta. Ypač jaunos moterys rizikuoja susirgti vadinamuoju juoduoju odos vėžiu. Labai pavojingos piktybinės melanomos rizika padidėja du kartus, jei asmuo iki 35 metų reguliariai lankosi soliariumuose. Vienas apsilankymas soliariume per mėnesį po dviejų trijų dešimtmečių pavojų susirgti vėžiu padidina daugiau nei du kartus, palyginus su žmonėmis, kurie niekada nesimėgauja dirbtinės saulės spinduliais.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad soliariumuose turi būti viešai pateikti teikiamų paslaugų sąrašai, soliariumų įrangos techniniai pasai ir eksploatavimo instrukcijos lietuvių kalba. Taip pat turi būti viešai pateikta informacija paslaugų vartotojams apie soliariumų keliamą riziką sveikatai, deginimosi rėžimą bei fotoalergiją sukeliančių medžiagų sąrašas. Klientas, paskaitęs informaciją apie tai, kiek laiko pagal savo odos tipą galės degintis soliariume, galbūt atidžiau rinksis deginimosi laiką, nepersikaitins soliariume. Pagal higienos normą HN 71 : 2003 „Soliariumai. Įrengimas ir eksploatavimas“, kiekvienas klientas turi gauti paslaugų teikimo kortelę, kurioje pažymima švitinimo trukmė ir seansų skaičius. Jeigu soliariumo darbuotojai nesuteikia minėtos kortelės, klientas turi teisę jos reikalauti. Kadangi kortelėje registruojamas apsilankymų skaičius, galima stebėti kiek kartų per metus klientas apsilankė soliariume. Pagal higienos normą, švitinimų skaičius per metus negali viršyti trisdešimt seansų. Higienos normoje rašoma, kad nesaugu naudotis soliariumu vaikams iki 16 metų. Tačiau Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO ) nepataria naudotis soliariumu asmenims iki 18 metų.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras