Penktadienis, 2021.10.29
Reklama

Sveikame mieste – sveiki namai(1)

Vytautas Valevičius | 2012-11-07 00:05:18

Besiginčydami,  ar Klaipėda yra sveikas miestas, pamiršome gana paprastą dalyką: miestas nebūna be namų. Žmonės šiuose namuose gyvena. Vadinasi, jie lemia ir mūsų sveikatą.

Namas
Mūsų sveikatą dažnai lemia ir aplinka, kurioje gyvename. Genovaitės Privedienės nuotr.

Ar pažįstame savo būstą?

 Yra dalykų, kurių kartais nepastebime arba tiesiog pamirštame. Ir tie paprasti dalykai kartais žudo žmones. Sakykime, į klausimą – koks „nešvariausias“ daiktas namie, dažnai girdžiu atsakymą – unitazas. Įdomiausia yra tai, jog jis bene visuomet yra neteisingas. Ieškodami mikrobų  „kaupyklų“ namuose, britų mokslininkai atrado, kad daugiausia jų – šaldytuve. Taigi  mūsų pačių būstas dažnai yra mums mažai pažįstamas.

Kas yra svarbiau? Oras, kuriuo nuolat kvėpuojame namie, namo sienos, kurių medžiagos veikia mus chemiškai ar akustiškai, buto suplanavimas, kuris gali didinti ar mažinti traumų galimybes vaikams bei seneliams, elektromagnetinės bangos, kurių apsuptyje nuolat būname, mums mažai pažįstami cheminiai veiksniai, kaip antai radonas ar anglies monoksidas?.. Nereiktų pamiršti ir parazitų, kurie gyvena mūsų patalynėje ar minkštuose balduose, mums juos gali dovanoti mūsų katės, šunys ar kiti gyvūnai. Visa tai mūsų būstą daro daugiau ar mažiau sveikesnį ar sukeliantį ligas ar liguistumą. Triukšmą gali sukelti ne tik kaimynai, bet ir automobiliai gatvėje ar traukiniai už lango. Visa tai – žmogaus būsto ekoaplinka. Aišku, būtų galima pridėti ir žmones, su kuriais kartu gyvename, bet kol kas apsiribokime negyvais daiktais ir parazitais. 

Pavojai, tykantys bute

Butas prasideda nuo durų, koridorių, kambarių ir kitų patalpų išdėstymo. Kitaip sakant, suplanavimo. Koridoriai, kambarių išdėstymas, balkonų saugumas – tai ne tik architektų, bet ir sveikatos saugos specialistų klausimas. Iš pirmo žvilgsnio nereikšminga detalė, bet balkonas yra ir savižudybių vieta. Kitas ne mažiau reikšmingas daiktas – durys. Triukšmas ir skersvėjai nėra teigiami sveikatos faktoriai. Apie ventiliaciją reikia kalbėti gerokai daugiau, bet kol kas tik paminėkime. Tam būtina žinoti ir langų veiklą bei jos reguliavimą. Dėl netinkamos oro apykaitos ir per didelės drėgmės koncentracijos, atsirandančios dėl žmogaus veiklos, vandens kondensatas neišvengiamai kaupiasi ant šalčiausių pastato vietų – išorinių langų, lauko sienų. Tai sukelia sienų grybelio ir pelėsio atsiradimą, gadinama apdaila, prasideda alerginės ligos. Dažnai peršalimai, kosuliai ar slogavimas yra blogos ar netinkamos ventiliacijos padariniai.

Gali sukelti vėžį

Ne mažesnę įtaką daro ir tos medžiagos, iš kurių „padarytas“ būstas. Sienos, lubos, grindys  gali turėti tokių dalių, kurios tiesiogiai veikia gyvenančiųjų sveikatą. Nepamirškime, kad mūsų butai yra dažomi, lakuojami, plaunami ir t. t. Šie veiksmai pakelia daugelio cheminių medžiagų  aktyvumą ir padaro tokią įtaką, kurios niekas nesitikėjo. Tai ir langų plovikliai, dezinfekuojančios medžiagos. Daugelis cheminių produktų yra nepavojingi, jeigu jie yra tinkamai naudojami, tačiau su kai kuriais reikia elgtis kur kas atsargiau, nes juose yra žmogaus sveikatai ir aplinkai pavojingų cheminių medžiagų, kurios gali turėti trumpalaikį ar ilgalaikį neigiamą poveikį. Trumpalaikis poveikis - tai ūmus poveikis, kai žala pasireiškia iškart po poveikio. Tai pykinimas, alergija, akių dirginimas ar net mirtis.

Ilgalaikis poveikis - tai lėtinis poveikis, kai žala pasireiškia tik po ilgo laiko. Pavyzdžiui, alergija, dermatitas, vėžys, išsigimimai. Specialiai noriu paminėti dažus. Jų sudėtyje dažnai yra  NPE (nonilfenolio etoksilatas ) ir OPE (oktilfenolio etoksilatas), kurių dariniai ardo endokrininę sistemą. Manoma, kad organizmą veikiant endokrininę sistemą ardančiomis cheminėmis medžiagomis, gali išsivystyti tam tikros vėžio rūšys (pvz., krūties, sėklidžių, prostatos), atsirasti nutukimas, diabetas, ankstyvas lytinis brendimas, vaisingumo problemos, būti neigiamai paveikta nervų sistema.

Sveikatą gali veikti ir baldai

Vytautas Valevičius
Vytautas Valevičius. Algirdo Kubaičio nuotr.

Baldai – būtina buto dalis. Kėdė, stalas, lova – tai gyvenimo atributai. Jie turi  gana panašias ypatybes kaip ir minėtos statybinės medžiagos. Tik lova ar kėdė, spinta ar kilimas yra arčiau mūsų sveikatą veikiančių veiksnių. Sakykim, yra tokia cheminė medžiaga kaip PVC.  Polivinilchloridas (PVC) užtikrina gaminių lankstumą, todėl jie lengvai montuojami, nereikalauja daug priežiūros, yra ilgaamžiai. Tačiau ši medžiaga kelia daug sveikatos ir aplinkosauginių problemų. Iš PVC išsiskiria daug įvairių nuodingų, kancerogeninių medžiagų – ftalatų, vinilchlorido. Baldai namuose taip pat gali skleisti kenksmingas medžiagas patalpos viduje. Dažuose esančios cheminės medžiagos, medžio produktuose esančios rišančios medžiagos (pavyzdžiui, formaldehidas), lakūs organiniai junginiai (gamyboje, apdorojimo, įrengimo ir audinio galutinio valymo metu naudojamos medžiagos gali turėti lakių organinių junginių ar kitų kenksmingų medžiagų. Baldų medžiagos jas gali absorbuoti ir vėliau tapti antriniais lakių organinių junginių skleidimo šaltiniais) gali turėti įtakos patalpos orui.

Vienas iš dažniausių lakiųjų organinių junginių namuose – formaldehidas. Jo didžiausi kiekiai išsiskiria iš baldų, gaminamų iš plokščių, laminuotų grindų. Jeigu jos padengtos poliuretanine danga ar laminatu, formaldehido išgaruos mažiau. Dar geriau būtų, jei pirktumėte iš medžio pagamintus baldus arba plokštes, kurių klijavimui naudojamos fenolio dervos. Mediniai baldai turėtų būti apdirbti natūraliomis alyvomis, bičių vašku, o ne tirpiklių turinčiais dažais ir lakais. Formaldehidas gali išsiskirti ir iš specialiai apdorotų tekstilės gaminių – užuolaidų, užtiesalų (ypač jeigu jie yra „ilgaamžiai“).

Apie elektromagnetines bangas

Žmonės labai jautrūs elektromagnetiniams spinduliavimams. Labai daug mokslininkų išreiškia savo hipotezes, kad dabartinis įtemptas gyvenimas turi ryšį su milžiniškais elektromagnetinių impulsų srautais, kurie beveik 200 mln. kartų viršiją tuos, kurie veikė mūsų protėvius XX amžiaus pradžioje. Tėvai dažniausiai nežino, kokius elektromagnetinius stresus jų atžalos patiria apsistačiusios elektronine aparatūra. Įprasta, kad jų miegamuosiuose yra televizoriai, magnetofonai, vaizdo magnetofonai, kompiuteriai, garso sistemos, radiolaikrodžiai ar mobilūs telefonai. Elektroninė aparatūra būna nuolatos įjungta. Todėl gali būti, kad vaikai dėl sveikatos problemų tampa viskam abejingi ir vos velka kojas. Pastarųjų metų daugelio šalių mokslininkų tyrimų rezultatai rodo, kad žemo dažnio ir didelės energijos elektromagnetinė radiacija veikia kancerogeniškai, t. y. sukelia vėžį.

Yra pateikiami epidemiologinių tyrimų duomenys apie statistinį ryšį tarp elektromagnetinių laukų ir tam tikrų vėžio formų: vaikų bei paauglių leukozių, suaugusiųjų leukozių, limfoleukozių, krūties bei smegenų auglių. Taip pat tris kartus padidėja rizika susirgti Alzheimerio liga. Ypač pavojinga elektromagnetinė radiacija vaikams, gyvenantiems šalia elektros perdavimo linijų (arčiau kaip 50 metrų). Dažnas yra lėtinio pažeidimo sindromas, kuriam

būdinga vegetacinės nervų sistemos pažeidimas, asteninis sindromas. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, mieguistumu, galvos skausmais. Būdinga bradikardija, skausmai širdies plote, hipotonija, raumenų silpnumas. Nukenčia ir lytinė funkcija – vystosi impotencija, menstruacinio ciklo sutrikimai. Taip pat intensyvi elektromagnetinė radiacija gali padidinti palikuonių apsigimimo riziką.

Elektromagnetinio lauko šaltiniai namuose yra ir elektrinės viryklės, šaldytuvai, elektriniai virduliai, skalbimo mašinos, dulkių siurbliai, mikrobangų krosnelės ir kiti prietaisai. Nepamirškime, jog laukus kuria ir laidai, esantys sienose, lubose, pas kaimynus. Elektromagnetinius laukus kuria aukštos įtampos linijos, magnetinės audros ir  kt.  

Noriu atkreipti dėmesį į tai, jog sveikas gyvenimas yra ne tik mityba ar judrumas bei kūno priežiūra. Sveiką gyvenimą sudaro ir sveika aplinka – šiuo atveju pabandžiau parodyti tik kai kuriuos pavojus, tykančius mūsų, net jei to ir bandome išvengti. Žinojimas pats savaime nuo to neapsaugo, tačiau sudaro prielaidas juos mažinti ar net pašalinti.

Dr. Vytautas Valevičius 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktai
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų