Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Sveika, skanu, pigu – sveiko maitinimosi esmė (1)

Juozas Dapšauskas | 2014-01-20 14:09:43

Šiandien, be alkoholio ir tabako, į baisiai ardančių žmonių sveikatą, Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, kaip pagrindinės žmonijos žudikės stoja nesveika mityba ir fizinio aktyvumo trūkumas. Tad šįkart apie vieną iš jų – sveiką maitinimąsi.

Juozas Dapšauskas
Juozas Dapšauskas. Asmeninio archyvo nuotr.

Pirmiausia su humoru pradėsiu, kad vienas leidinys apie mane, gaila, parašė netiesą, kad aš visada gyvenu sveikai. Tikrai ne visada, o to ir nereikia. Svarbiausia, kad didžiąją gyvenimo dalį gyventume sveikai. To pakaktų, kad visuomenėje prasidėtų akivaizdūs statistiniai pokyčiai, sveikatos banga. Tai tinka ir siauresne prasme – kalbant apie mitybą. Nereikia skrupulingai drebėti, kad tik nesuvalgius nė truputėlio nelabai sveiko maisto. Tokius net sveikos mitybos propaguotojas daktaras Herbertas Šeltonas yra pavadinęs „skrandžio vabalais“, kurie net pavalgę vis galvoja, kad gal čia ką nors netinkamo suvalgė.

Neseniai teko bendrauti su viena dietologe, kurios pažiūros tikrai dar gana pasenusios ir neatitinkančios šiandieninių realijų. Pažiūrėjus į jos išvaizdą nelabai norisi tokia dietologe sekti. Tačiau tokios ekspertės nuomonė apie save - išskirtinė ir vis pabrėžianti, kad tai mokslu pagrįstos žinios: „Mano akademinė valanda kainuoja 400 Lt pagal mano kategoriją“. Tikrai sunkioji kategorija, bet kokia įtaka tokių sunkiasvorių dietologų realiam žmonių maitinimuisi? Tokie dažniausiai gali pasakyti (už 400 litų), kad mityba bloga, bet įkvėpti žmogų pasikeisti, sveikai maitintis – sunkiai tesiseka.

Paskutiniais metais akivaizdus vis didėjantis susidomėjimas sveika mityba. Viena žmonių dalis visiškai nekreipia dėmesio, ką valgo, tačiau formuojasi ir ta kritinė masė, kuri atsakingai ieško informacijos ir keičia savo mitybos įpročius.

Šiandien akcentuojama ne tik sveika mityba, bet sveikas maitinimasis kaip visuma. Ne tik ką dedame į burną, bet ir kaip, su kuo, kur auginta, kaip gaminta, kiek apdorota ir t. t. Per paskutinį amžių maisto produktų apdorojimas įgijo tokį pagreitį ir apdoroto maisto suvartojama tiek daug, kad tai pasauliniu mastu sukelia lėtinių ligų pandemiją. Sparčiai didėjantis nutukimas besivystančiose šalyse ateityje turės dramatiškų pasekmių.

Ne tik ekspertai, bet praktikai

Nesu nei vegetaras, nei abstinentas, nei žaliavalgis griežtąja prasme, bet taip pat nesu ir mėsos bei alkoholio (kultūringas) vartotojas. Mėsos, vištienos, kiaušinių, žuvies mano racione vos keli procentai (daugiausia iš jų – žuvis, kiaušiniai). Gryno alkoholio kiekis per metus – itin mažas. Beje, esu kraujo donoras, davęs daugiau nei 25 kartus. Objektyvumo dėlei reikia pasakyti, kad duodant kraujo vienu metu hemoglobinas buvo nukritęs iki mažesnės ribos nei būtina ir negalėjau duoti kraujo (donorui turi būti kiek aukštesnė hemoglobino koncentracija: moterų – 125 g/l, vyrų – 135 g/l).

Visiškai nepateisinamas kai kurių gydytojų vien gąsdinimas, kad būtina valgyti mėsą (ypač vaikams) užuot pamokius pritaikyti maitinimąsi tokį, kuris būtų visavertis ir patenkintų būtinus sveikos mitybos poreikius. Suprantama, kad vegetarinis maitinimasis dar nebūtinai reiškia sveikas. Labai skiriasi vegetarizmas, kaip sveikatingumo forma, ir vegetarizmas dėl religinių pažiūrų.

Dogmatizmas blogai - tiek tų „ekspertų“ diletantų, kurie skalambija, kad vegetarams būtinai kokių nors medžiagų pritrūks, tiek naujų teorijų apie maisto derinimą, kai kurių grūdinių kultūrų nevartojimą, nes ten daug gliuteno ir pan. Reikalinga visuminio požiūrio ir individualaus pritaikymo kombinacija. Vieniems tinka viena, kitiems - kita. Negalima suabsoliutinti jokių tyrimų, tarp jų ir pagrįstų mokslininko prof. Colino Campbello.

Neabejotina, kad šiandieninis žmogus gyvulinių baltymų (mėsos, paukštienos, kiaušinių) suvartoja per daug, pienas neretai yra bevertis ar net žalingas (galvijų auginimo sąlygos, pašarai, antibiotikai, virinant žūna ne tik užkratai, bet ir maistinė vertė). O ta maisto dalis, kuri žmonių vartojama kaip augalinė ir dar per daug, taip apdorojama, kad neretai pasidaro kaip ir visiškai bevertė šiukšlė.

Saikas ir gebėjimas pasirinkti

Manau, kiekviena maitinimosi sistema turi tą sveikumo grūdą: pavyzdžiui, „lėto maisto“, kad maistą valgyti vietinį, puoselėti senąją, sveikąją vietos kulinariją ir pan. (prie to daug prisideda Žolinčių akademija). Verta dėmesio ir „intuityvaus valgymo“ sistema, kad reikia prieš valgant nurimti ir įsiklausyti, ko dabar aš tikrai noriu. Valgyti daugiau pagal sezoną. Iš žaliavalgių taip pat galima daug ko pasimokyti (receptas pabaigoje).

Produktų derinimo, nemaišymo teorijos taip pat neverta suabsoliutinti. Ne vienas esame pajutę, kaip jaučiamės primaišę labai daug produktų ir, svarbiausia, jų padauginę. Kai ko tikrai neverta maišyti. Kita vertus, jei skrandis neprikišamas per daug ir sunkaus maisto, beje, jis sugeba atsirinkti, kas ten sumaišyta, ir suvirškinti.

Tačiau pagrindinė problema yra perteklinis maitinimasis, nutukimas. Buvau nustebęs, kai apsilankęs prekybos centre, kuriame retai lankausi, neradau tos duonos, kurią nuolat perku (ją renkuosi, nes sudėtyje nėra cukraus), ieškojau pirkti kitos rūšies. Pasirodo, į visas kitas pridėta cukraus. Beje, dabar cukrus ne tik arbatoje, bet ir žuvyje, ir kur tik benori...

Ir baigiant belieka paneigti teiginius, kad seniau žmonės daug valgydavo ir sveiki buvo. Valgydavo tikrai daug mažiau kalorijų turintį maistą ir dar daug daugiau fiziškai dirbdavo. O dar turėkime mintyje advento ir gavėnios griežtus pasninkus (ne tik be mėsos, bet ir be pieno produktų). Baltų miltų pyragas (ne tortas) būdavo šventėms, šiandien saldūs ir riebūs pyragėliai kelis kartus per dieną. Taigi iš tradicijos perimkime tai, kas gera, ir išmeskime tai, kas taisytina.

*

Žalias Juozo kokteilis: į trintuvą (blenderį) 3 bananai (arba mirkytos datulės, razinos); sauja spanguolių (arba šaltalankių, pusė citrinos ir pan.); sauja krapų, petražolių, saliero stiebų, saulėgrąžų arba kviečių daigų, špinatų, kiaulpienių ir pan. – pasirinktinai pagal sezoną; truputis imbiero; stiklinė vandens. Esmė - suderinti žalėsių, saldėsių ir rūgštumo santykį. Mėgaukimės į sveikatą.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų