Svamis Jyothirmayah: „Laiminimas - tai meilės išraiška“(1)

„Pirmiausia reikia nuraminti savo protą. Kai protas ramus, tu  savo gyvenime gali padaryti didelius dalykus, nes tada  gauni laiko kokybę. Pvz., jei tu turi saldumo, medaus savo širdyje - tau nereikia eiti paskui drugelius. Drugeliai ir bitutės atskrenda patys paskui tave“, - sako Svamis Jyothirmayah, į Lietuvą pakviestas Baltijos paramos ir labdaros fondo „Gyvenimo menas“ . Vien Klaipėdoje svečias iš Indijos, iš  humanisto ir „Gyvenimo meno“ įkūrėjo Šri Šri Ravi Šankaro ašramo,  palaimino apie 200 žmonių. Savo veiklą organizacijoje pavadinęs šansu tarnauti žmonėms, jis mielai atsakė į  portalo VLMEDICINA.LT   klausimus. 

Reklama

Jūs buvote pristatomas kaip aiškiaregis ir laimintojas. Kada atradote aiškiaregystės gebą?

Nereikia sakyti, kad esu aiškiaregis. Taip nėra. Tie, kurie medituoja, tiesiog įgyja tą intuiciją ir tą sugebėjimą turi kiekvienas. Ne vien tik laiminimo metu gali pamatyti, kad  žmogus yra streso paveiktas, piktas, - nereikia jo nei liesti, tai iš karto matyti į jį pasižiūrėjus.

Kada pradėjote laiminimus? Kiek pasaulyje vaikšto jūsų palaimintų žmonių?

 Pradėjau prieš 4 metus. Tikslų skaičių, kiek esu palaiminęs žmonių,  sunku pasakyti, nes daug keliauju, bet tikrai yra daugiau nei pusantro milijono žmonių įvairiuose žemynuose.

Kokią prasmę turi laiminimas? Kas vyksta jo metu?

 Mes galime tik stebėtis. Kodėl? Todėl kad logika siekia tik tam tikrą lygį. Labai daug dalykų šioje planetoje yra už logikos. Šiame pasaulyje viskas vibruoja. Vibracija sanskrito kalba vadinama taranga.  Tai tas pats  principas, kaip garsas telefonu, atsklidęs pas mus iš kito žemyno. Tai vibracijos. Todėl belieka tik stebėtis.  Jei visą laiką galvosi ir bandysi paaiškinti – bus labai sudėtinga. O laiminimai - tai meilės išraiška. Ir jie veikia su tikėjimu. Visas pasaulis juda dėl tikėjimo ir pasitikėjimo. Kai užduodate klausimus, jūs tikite, kad į juos atsakysiu. Jei kas nors ruošiasi susitikti su advokatu – tikisi, kad jis padės. Gydytojai išrašo vaistus, bet vien vaistai nepadeda, vaistai veikia tiek, kiek tu tiki, kad daktaras tau padės.

Ar didelę reikšmę turi asmens, kuris ateina pas laimintoją, tikėjimas?

Bet  juk ateina tik tie, kurie nori gauti palaiminimą, kurie nenori – tiesiog neateina.

Laiminate žmones iš nuotraukų – ar būtina, kad tas žmogus žinotų apie laiminimą?

 Nereikia jiems žinoti. Tie, kurie atneša nuotrauką – tiki. Vadinasi,  laiminimas veikia per jo tikėjimą. Kelionių metu laiminu ir nepažįstamus žmones, neliesdamas jų, tiesiog iš širdies juos laiminu matydamas,  kad to jiems reikia.

Ar tai galima prilyginti nuoširdžiam linkėjimui kitam gėrio?

 Taip. Kadangi  tiek daug žmonių tai daro, pasaulis bent išlieka toks, koks yra. Tiek daug žmonių meldžiasi už visą pasaulį. Tiek daug žmonių  medituoja už visą žmoniją, planetą.

Dvasininkai laimina tikinčiuosius, tėvai vaikus... Ar  daugiau dvasiškai pasiekusių žmonių laiminimas turi didesnė galią nei paprasti linkėjimai?

Jei esi patenkintas santykiu  su savimi, tas sugebėjimas laiminti auga. Indijoje ir dabar kai vyksta koks renginys, kai pradedama kas nors nauja, jaunuoliai eina pas 70-80 metų žmones  ir prašo, kad jie palaimintų.

Ar  būtina tikėti Dievą, kad įvyktų laiminimo stebuklas?

Tikėjimas Dievą yra tikėjimas savimi. Dievas nesėdi kur nors kitur. Jis yra visur, ir tavo viduje.

Skaičiau, kad Jūsų palaiminti žmonės sveiksta, keičiasi gyvenimas. Gal tai tik reklama?

Taip, stebuklai yra patiriami. Pavyzdžių labai daug.

Pasakėte, lengva matyti, kad žmogus piktas, kupinas streso. Ar ši žmonių būsena vyraujanti?

 Ne, ne  visi taip stipriai paveikti streso. Kai žmogus ateina, iškart matyti,  kuris laimingas, kuris stresuotas. Jei žmogus įsitempęs, iš karto tai matyti. Kiekvienas gali tai atpažinti.

Kodėl tiek daug žmonių patiria stresą? Kas gi pasaulyje ne taip?

  Žmonės nori tiek daug, o dauguma žmonių dar ir nežino, ko jie nori. Jie nori tiek daug dalykų, o kiek nori iš tiesų, net nežino. Bet, pvz., tu stovi prie upės ir  esi ištroškęs. Tau nereikia visos upės išgerti -  užtenka pasisemti saują vandens. Pasaulis mums sukurtas, kad džiaugtumės. Bet reikia  turėti tikslą, žinoti, kiek tu nori džiaugtis. Be to aiškumo  esi daug stipriau paveikiamas streso.

Ar stresas ir noras turėti daug yra ligų priežastis?

 Žinoma. 60 proc. organizmo valymosi vyksta per kvėpavimą. Kai nekvėpuoji tinkamai,  visi stresai, toksinai kaupiasi tam tikrose kūno dalyse. Pavyzdžiui, kai esi susierzinęs, piktas, tavo kvėpavimas labai greitas. Kai esi  labai liūdnas, kvėpuoji lėtai. Tada mes atsitraukiame nuo natūralaus kvėpavimo ritmo. „Gyvenimo menas“ moko kvėpuoti  ir su jo pagalba pašalinti stresus.

Ar norint būti sveikam, kvėpavimo pratimus, kurių išmokstama „Gyvenimo meno“ kursuose, reikia daryti kasdien?

 Tai labai labai svarbu, labai padės. Kai išvalai kūną per kvėpavimą, tavo protas  tampa labai ramus. Kai protas ramus, tu  savo gyvenime gali padaryti didelius dalykus, nes tada  gauni laiko kokybę. Dažniausiai tie, kurie dirba ar turi savo verslą, sako, kad neturi laiko. O tie, kurių protas nurimęs, turi labai gryną laiko kokybę. Tada gali atlikti didelius darbus. Pvz., jei tu turi saldumo, medaus savo širdyje - tau nereikia eiti paskui drugelius. Drugeliai ir bitutės atskrenda patys paskui tave. Pirmiausia, ką tau  reikia padaryti,  – tai nuraminti savo protą.

Koks santykis tarp dvasingumo ir medicinos? Medicina siūlo vaistus, jūs - kvėpavimą...

Pirmiausia, dvasingumas ir mokslas vienas kitam neprieštarauja. Indijoje mokslas ir dvasingumas yra viena. Dvasingi  žmonės niekada neprieštaravo mokslui. Ir atvirkščiai – mokslas visada yra su dvasingumu. Vakarų pasaulyje truputį kitaip. Dvasingumas kartais yra prieš mokslą ir mokslas kartais prieš dvasingumą. Bet viskas  juk yra dvasia. Iš kur tas mokslas ateina?  Pvz.,  iš kur atėjo šis jūsų klausimas? Iš intelekto, iš proto. Tai buvo tik mintis, ji atėjo  ir jūs uždavėte klausimą. Iš kur atėjo mintis?

Galbūt iš išorės.

Tai vėlgi taranga, vibracijos. Kitoje šalyje žmonės sėdi ir galvoja, kaip galėtų nužudyti kitus. Tai irgi mintis. Ir tie žmonės, remdamiesi ta mintimi, veikia. Jūs irgi gaunate mintį ir užduodate klausimą. Tai veikimas. Kuo giliau eisite, tuo geriau suprasite, kad tarp dvasingumo ir mokslo nėra prieštaravimo. Yra vienas ir tas pats.

Ar mokslas yra įrodęs kvėpavimo reikšmę?

Žinoma. Labai daug tyrimų atliekama. Įrodyta, kad ritminio kvėpavimo technika Sudarshan kryja labai padeda  reguliuoti cholesterolį ir aukštą kraujospūdį. Tai aiškiai mokslo įrodyta. Ypač  daug tyrimų padaryta Vokietijoje, JAV, Indijoje. Ypač su žmonėmis, kurie buvo paveikti depresijos.

Mokslas iki šiol tiksliai nėra nustatęs, kokios vėžio priežastys. Gal dvasingi žmonės gali tai įžvelgti?

Kai mes negerbiame savo kūno, kūnas reaguoja. Turi žiūrėti, ką valgai, kokioje aplinkoje gyveni – būsi sveikesnis. Pvz.,  jei  dažnai persivalgysi saldumynų – susirgsi diabetu.

Kai tik susitikome, paklausėte, ar esu pusryčiavusi. Negi pusryčiai labai svarbu?

Taip, paskutinė vakarienė turi būti 10-12 val. prieš miegą. Taip mes vadiname pusryčius. Tai svarbiausias valgymas. Aš pats atsikėlęs ryte atlieku visas kvėpavimo technikas, tai maistas sielai. O vaisiai ir duona yra mūsų kūnui, sveikatai.

Jūs Lietuvoje pirmą kartą. Koks įspūdis?

Čia labai gaivus  oras ir labai draugiški žmonės.

Ko norėtumėte palinkėti mums?

Šypsokitės daugiau ir padėkite kitiems.

O jei sunku šypsotis?

 Tai dėl streso. Tuomet būtina daryti kvėpavimo pratimus.  Visi vaikai daug šypsosi, jie  tokie laimingi. Visi esame buvę šitokios proto būsenos. Kai augame, prarandame savo gerumą. Tampame rimtesni, nustojame šypsotis. Bet mūsų prigimtis yra švęsti gyvenimą. Jei atliksite kvėpavimo pratimus, jos duos jums proto jėgos,  pasitikėjimo ir sveikatos. Ypač Europoje kiekvienam naudinga išmokti tuos pratimus, nes čia šaltos žiemos. O tų, kurie atlieka kvėpavimo pratimus, kūnas pradeda gaminti daug daugiau šilumos.

Ačiū Jums už tarnavimą ir interviu.