Sekmadienis, 2026.08.02
Reklama

Sutikimas būti organų donoru - elektroniniu būdu

Šaltinis: vlmedicina | 2016-03-24 10:45:46

Kai 2014 metų kovo 27-ąją Lietuvoje buvo įteisinta galimybė sutikimą donoro kortelei gauti pasirašyti ir elektroniniu būdu, šia galimybe pasinaudojo 3309 žmonės. Iš viso šiuo metu savo pritarimą organų donorystei raštu arba elektroniniu būdu yra pareiškę 22 222 Lietuvos gyventojai.

Jolitos Čiukšytės nuotr.

Ieškant artimųjų, prarandamas brangus laikas

Pareikštas apsisprendimas dėl donorystės nereiškia, kad žmogus organų donoru ir taps. Tačiau visi asmenys, pareiškę sutikimą donorystei, yra įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą. O tai labai svarbu, ir ypatingai – šiuo metu, kai tiek daug Lietuvos gyventojų emigruoja į užsienį. Neretai pasitaiko, kad žmogus, kuriam Lietuvoje konstatuota smegenų mirtis, organų donoru netampa tik todėl, kad pats nebūna pareiškęs valios dėl donorystės, o jo artimieji yra išvykę į užsienį, jų neįmanoma skubiai surasti ir paprašyti sutikimo donorystei. Kartais taip atsitinka, kad artimieji randami, jie sutinka dovanoti organus transplantacijai, tačiau žodinis sutikimas neturi juridinės galios ir donorystės procesas galimas tik patvirtinus sutikimą parašu. Prarandamas brangus laikas, negavus giminių sutikimo, prarandamas ir potencialus donoras, kurio organai būtų galėję išgelbėti ne vieno sunkiai sergančio žmogaus gyvybę.

Šiais metais sutikimą po savo mirties tapti organų ir (ar) audinių donorais jau pareiškė 581 žmogus, didžioji dalis jų – 405 – tai padarė elektroniniu būdu.

Daugiausiai pasirašiusiųjų elektroniniu būdu buvo 2014 metais, kai buvo įdiegta ši naujovė – tuomet per daugiau nei devynis mėnesius elektroninius sutikimus pasirašė 1874 gyventojai. 2015 metais tokių buvo 1030.

Donoro kortelė – tai žmogaus valios išraiška

Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ar raštu, ar elektroniniu būdu pareikštas asmens sutikimas po mirties paaukoti savo organus donorystei yra sąmoningo žmogaus pilietinis, kilnus apsisprendimas po mirties išgelbėti net ne vieno, o kelių žmonių gyvybes.

Tačiau organų ir (ar) audinių donoru tampama itin retai, nes tik ligoninės reanimacijos skyriuje žmogui turi būti konstatuota smegenų mirtis. Jei mirštama kitur (namie, gatvėje, autoįvykyje ir pan.) ar dėl kitų priežasčių, organų donorystė – neįmanoma.

Štai keli statistiniai skaičiai: iš 22 222 Lietuvos gyventojų, pareiškusių apsisprendimą dėl donorystės, mirė 320 žmonių. Ir tik penkiems iš jų buvo konstatuota smegenų mirtis, kitų žmonių mirties priežastis buvo kita, todėl apie organų donorystę kalbos būti negalėjo.

Kasmet anapus iškeliauja dešimtys tūkstančių žmonių, donorų būna – apie 100

Kasmet Lietuvoje miršta daugiau kaip 40 tūkstančių žmonių (2013 m. – 41,5 tūkst., 2014 m. – 40,2 tūkst., 2015 m. – 41,8 tūkst.), tačiau potencialių donorų kasmet užregistruojama apie 100 (2013 m. – 107, 2014 m. – 106, 2015 m. – 126). Dar mažiau potencialių donorų dėl kokių nors priežasčių tampa efektyviais (atitinkamai 2013 m. – 50, 2014 m. – 31, 2015 m. – 57). Taigi bendroje mirčių statistikoje specifinė – smegenų mirtis ligoninės reanimacijos skyriuje – konstatuojama labai retai.

Sutikimą užpildyti el.būdu tetrunka keletą minučių

Jei dar nesate pareiškę savo sutikimo dėl donorystės, kviečiame užpildyti elektroninį sutikimą donoro kortelei gauti.

Tereikia apsilankyti interneto svetainėje www.transplantacija.lt, rasti nuorodą „Pasirašyk internetu“ ir patvirtinti savo tapatybę per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Pirmokų sveikata: ką verta žinoti tėvams
Vasara – ne tik poilsio, bet ir pasirengimo mokyklai metas. Nors iki rugsėjo dar liko nemažai laiko, būsimųjų pirm...
,,Kad ant senatvės nepakryptumei“ – krapai, medus ir dar šis tas (II)
A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus saugo dviejų didžiųjų anykštėnų atminimą – Antano Bar...
Kraujas ant šepetėlio: požymis, kurį daugelis metų metus laiko smulkmena
Rausva puta kriauklėje po vakarinio dantų valymo. Tai kartojasi kelis kartus per savaitę, paskui kasdien, ir žmogus pala...
Trapios X sindromas: kaip atpažinti ir padėti
Trapios X sindromas diagnozuojamas vos 1–5 vaikams iš 10 tūkst., ankstyvas jos atpažinimas gali padėti laiku gauti...
Autistiškų moterų nėštumo patirtys: svarbiausia būti išgirstai
Nėštumas yra vienas gražiausių, jautriausių ir kartu daugiausia pokyčių atnešančių gyvenimo etapų. Kiekviena moteris jį...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB „Vlmedicina“. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų