Ketvirtadienis, 2024.07.18
Reklama

Susirūpinimas vaistininkų padėjėjais yra blefas?

Zita Voitiulevičiūtė | 2012-05-07 00:08:10

Jau rašėme, ką apie galimas Farmacijos įstatymo permainas, pagal kurias vaistininkų padėjėjai galės dirbti tik vaistininkų globoje, mano vaistinių tinklų, valstybės valdžios atstovai. Šurmulį dėl vaistininkų padėjėjų ir vaistinių kaimuose ateities papildo ir aukštojo mokslo diplomą turintys vaistininkai. Vis dėlto net ir šioje situacijoje yra pusės, kurios per daug nenusimena – tai aukštosios mokyklos, kurios rengia vaistinių darbuotojus.

Farmacijos įstatymo pakeitimai numato, kad vaistininkų padėjėjai galės dirbti tik prižiūrimi vaistininkų – tai piktina ir vienus, ir kitus. Ką džiugina? © Fotolia.com

Kur dėsis vaistininkų padėjėjai?

„Šis Seimas yra beviltiškas, – savo nuostatų neslėpė „Provifarma“ vadovas Žilvinas Macijauskas.  – SAM pateiktas įstatymo pakeitimo projektas, kuriam jau pritarė Teisės ir teisėtvarkos bei Sveikatos reikalų komitetai, dar labiau paskatins vaistininkus emigruoti, atsisakyti darbo Lietuvos vaistinėse ir ieškotis darbo kitose srityse.“

Be „Provifarma“ vadovo, daugiau nė vienas šio straipsnio šaltinis neišreiškė susirūpinimo vaistininkais. Nuogąstavimų jiems kyla tik dėl vaistininkų padėjėjų. SAM Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėja Miglė Domeikienė pabrėžė, kad vaistinėje yra ganėtinai daug veiklų, kuriomis galės užsiimti farmakotechnikai, tad jiems nereikėtų nerimauti dėl nedarbo. Anot ministerijos, farmakotechnikai gali parduoti vaistines prekes, suvesti receptus į „Sveidros“ sistemą ir atlikti kitus panašius darbus, kuriuos vykdyti pakanka vaistininko padėjėjo kvalifikacijos.

„Buvo ir yra pakankamai laiko ir daugelis norinčių farmakotechnikų įgijo vaistininko kvalifikaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose šalyse vaistinėse dirba ne tik vieni vaistininkai, bet jiems padeda ir vaistininko padėjėjai“, – teigė SAM atstovė.

Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos direktorė Jūratė Kulberkienė taip pat sutinka, kad farmakotechnikai galėtų persikvalifikuoti, bet „tai yra ne taip paprasta, nes ne visi gali išvažiuoti iš namų, be to, tai susiję su finansinėmis galimybėmis.“

Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto Farmakotechnikos katedros vedėja Edita Babonienė informavo, kad vaistininkų padėjėjų kvalifikacijai tobulinti 75 proc. respondentų naudoja asmenines lėšas, o 25 proc. studijos yra apmokamos vaistinių administracijos lėšomis. Tokia prielaida darytina iš Kauno kolegijos Farmakotechnikos katedros dėstytojų Laimutės Jonaitienės, Editos Babonienės ir kitų autorių atlikto tyrimo respondentų atsakymų.

„Gintarinės vaistinės“ atstovė Linata Dvareckienė, be kita ko, pažymėjo, kad priimtos įstatymo pataisos gali supriešinti pačius farmacijos specialistus.

„Taip įvyktų, nepagrįstai pagerinant vienų poziciją (vaistininkų), o kitų pabloginant (farmakotechnikų), ką jau bekalbėti apie tai, kad didelė dalis farmakotechnikų (tikėtina apie 1200-1500 žmonių iš 1800) apskritai netektų darbo ir padidintų bedarbių gretas, –  teigė L. Dvareckienė. – Aišku, yra galimybė motyvuoti  farmacininkus vykti į mažesnius miestelius keliant jų darbo atlygį. Tačiau vaistinė patirs nuostolius ir bus renkamasi iš dviejų galimybių – arba didinti  vaistinių preparatų kainas, arba išvis atsisakyti vaistinių miesteliuose.“

Kaltinimai rėmėjų interesais

Visi šie argumentai buvo nagrinėjami Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose svarstant įstatymo pokyčius, tačiau mažųjų vaistinių asociacijos vadovas Ž. Macijauskas diskusijas dėl bedarbiais galinčių tapti farmakotechnikų apibendrino nedviprasmiškai: „Valdžios susirūpinimas vaistininko padėjėjais yra blefas.“

Žilvinas Macijauskas įsitikinęs, kad susirūpinimas vaistininkų padėjėjais tėra blefas. Asmeninio archyvo nuotr.

Jis retoriškai klausė, ar kas nors kėlė ažiotažą, kai užsidarė daug gamyklų ir kitų įmonių su tūkstančiais darbuotojų.

„Įstatymų leidėjai rūpinasi rėmėjų galimybėmis padidinti pelnus. Didžiausios veiklos sąnaudos yra atlyginimai. Kuo mažesnė kvalifikacija, tuo mažesnis atlyginimas ir didesnis pelnas oligarchui, didesni trupiniai... Jeigu Seimas nusprendžia, kad Lietuvos teritorijoje vaistininko paslaugos nereikalingos, tai kokia prasmė mokėti vaistininkui didesnį atlyginimą? Dabar karjera baigiasi universiteto baigimu, po to ji tik leidžiasi: nuo vaistininko iki vaistininko padėjėjo ir maximos pardavėjo“, – piktinosi vaistininkas.

Taip pat jis neslėpė apmaudo dėl įstatymo pakeitimų aptakumo, teigdamas, kad „kol kas nėra nuo ko saugoti farmakotechnikų, nes tendencijos Seime gana aiškios. Kaip sako Juozas Erlickas „greitai nieko čia nebus“.

„Netinklinės kaimo vaistinės, kuriose dirba farmakotechnikai savarankiškai, sužlugs, kaip sužlugo šimtai vaistinių, kuriose dirbo vaistininkai, nuo specialiai tinklams pritaikytų teisės aktų ir verslo sąlygų. Ar nekeista, kad šį klausimą kelia ne mažose vaistinėse dirbantys farmakotechnikai, o didžiųjų vaistinių tinklų atstovai, neva ginantys farmakotechnikų interesus? Atleidimais grasina ne vaistininkai, o vaistinių tinklų savininkai. Būtent oligopoliniai tinklai yra mūsų valstybės vėžys. Kol to nepripažins Lietuvoje balso teisę turinčių dauguma, apie visuomenės ir ekonomikos sveikimą nebus net kalbos. Vaistininkų padėjėjų Lietuvoje nėra daug: dviem vaistininkams tenka tik vienas vaistininko padėjėjas. Vaistinėje, kurioje dirbs bent du vaistininkai, atsiras darbo ir vaistininko padėjėjui.“

Kaip žlugo vaistinės?

Asociacijos „Provifarma“ vadovas įsitikinęs, kad ne vaistininkų iškėlimas prieš jų padėjėjus žlugdo vaistines.

 „Pirmiausia reikia sustabdyti vaistininkų išvarymą iš vaistinių. Pateiksiu pavyzdį: Papilės miestelyje buvo vaistinė su joje dirbančia vaistininke. Šalia „Nemuno vaistinė“ („Camelia“) atidarė savo vaistinę, kurioje dirbo (tikriausiai tebedirba) tik farmakotechnikė. Vienas didžiausių vaistinių tinklų mestelėjo akcijas, reklamą specialiai Papilės miesteliui ir Papilės vaistinė buvo sunaikinta.  Papilės miestelis nebeturi savo vaistininko, o tinklo vaistinė su fiktyviu vaistininku dirba toliau. Kitas pavyzdys: Didžiasalio vaistinė, kurioje dirbo vaistininkė, užsidarė dėl anksčiau minėtų priežasčių. Nežinau, ar dabar džiaugiasi šio miestelio gyventojai. Ir taip visoje Lietuvoje, bet dėl uždarytų vaistinių nei SAM, nei Seimas neišreiškė susirūpinimo, – kalbėjo Ž. Macijauskas. – „Provifarma“ yra pristačiusi ministerijai ir Seimui visas problemas su sprendimo būdais. Matyt, ne to reikia valdžiai.“

Pašnekovas įsitikinęs, kad jeigu būtų atsižvelgta į asociacijos pasiūlymus, vaistinėms, kurios veikia mažuose miesteliuose, nebūtų jokios mažėjimo grėsmės: „Lietuvoje yra 1442 vaistinės ir 2986 vaistininkai. Vienai vaistinei tenka 2 vaistininkai. Paprasčiausiai turi įvykti specialistų persiskirstymas.  Pamąstymui pateiksiu pavyzdį: Austrijoje, turinčioje tris kartus daugiau gyventojų, vaistinių yra mažiau negu Lietuvoje. Ar gali kas pasakyti, kad Austrijoje yra blogesnis aprūpinimas vaistais?“

Aukštosios mokyklos muša ranka rankon?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis yra įsitikinęs, kad visos priimamos farmacijos įstatymo pataisos privalo prisidėti didinant terapijos veiksmingumą ir saugumą, racionalų vaistų vartojimą.

„Tai yra esminis tikslas, kuris dažnai pamirštamas, o svarbiausi tampa ekonominiai  argumentai. Dar labiau nepriimtina, kai finansiniai argumentai priešpastatomi kiekvieno piliečio sveikatai, kurią taip pat lemia ir vaistų vartojimas. Todėl šiuo atveju svarbiausia yra vertinti, kaip užtikrinama vaistinėse teikiamų farmacinių paslaugų kokybė“, – savo mintimis dalijosi dekanas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto farmacijos studijų programą kiekvienais metais baigia apie 100 farmacijos magistrų. Dar apie 50 farmakotechniko diplomą turinčių specialistų, siekiančių farmacijos magistro laipsnio ir vaistininko profesinės kvalifikacijos, baigia farmacijos studijų programą.

V. Briedis atkreipė dėmesį į tai, kad dalis studijuojančiųjų farmaciją susiduria su įsidarbinimo problemomis, todėl jis nemato priežasčių, kad atsirastų farmacijos specialistų trūkumas santykinai tankiam vaistinių tinklui mūsų šalyje.

Iš Kauno kolegijos pateiktų komentarų panašu, kad ši mokslo įstaiga nesibaimina netekti studentų dėl galinčio sumažėti profesijos prestižo.

Anot E. Babonienės, įstojusiųjų į Kauno kolegijos farmakotechnikos studijų programą maksimalūs ir minimalūs įstojimo balai yra visuomet daug aukštesni už bendrą fakulteto įstojusiųjų balą.

„Anksčiau į farmakotechnikos studijas priimdavome tik po 20 žmonių, tačiau nuo 2009 m. pirmakursių skaičių padvigubinome, atsižvelgdami į darbdavių nuomonę, jog jaučiamas vaistininkų padėjėjų trūkumas. Ir toliau esame pasiryžę rengti vaistininko padėjėjus, nes Lietuva juk lygiuojasi į kitas Europos Sąjungos valstybes, o ten vaistininko ir vaistininko padėjėjo santykis yra kolegijos naudai: paprastai vienas vaistininkas dirba su 3–4 padėjėjais“, – aiškino E. Babonienė.

Lietuvoje veikianti aukštojo mokslo sistema baigusiems kolegiją suteikia galimybę išlyginti savo kvalifikaciją universitete. Anot kolegijos atstovės, dauguma vaistininkų padėjėjų, siekdami išlikti darbo rinkoje, suinteresuoti iki Farmacijos įstatyme nustatyto laikotarpio įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją. Jie yra baigę išlyginamąsias studijas Kauno kolegijoje, įgiję farmacijos profesinio bakalauro laipsnį, vaistininko padėjėjo profesinę kvalifikaciją ir po to tęsia studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Šios studijos mokamos.

E. Babonienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad 2011 metų kovo 31 d. Lietuvoje  buvo 2892 vaistininkų, turinčių vaistininko praktiko licenciją ir 1709 vaistininkų padėjėjų. Vaistininkų padėjėjai buvo 23 – 80 metų amžiaus: iš jų 80 proc. – vyresni negu 50 metų, o šios grupės pusė – pensinio amžiaus.

Zita Voitiulevičiūtė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Už nuolatinio knarkimo gali slypėti sunki būklė
Knarkimas – gana dažna problema, nesirenkanti nei lyties, nei amžiaus. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra tik ne...
Kai vasaros naktimis per karšta miegoti: pataria, kaip geriau išsimiegoti
Vasaros naktimis, esant karštiems orams, gali suprastėti daugelio žmonių miego kokybė. Karštis ne tik trukdo mums užmigt...
Gydytojas dietologas dalinasi auksine ankštinių daržovių nauda
Anksčiau manę, kad pilvo pūtimą ir kitus nemalonius pojūčius keliančios ankštinės daržovės – netinkamas pasirinkim...
Kardiologė perspėja: vasarą paūmėja širdies ligos
Karšti, vasariški orai džiugina ir didelius, ir mažus pramogomis gamtoje ar prie vandens telkinių. Tačiau jei žmonės nėr...
Jei pučia pilvą, priežastis gali būti ne tik maistas
Pilvo pūtimas, pilnumo, tempimo jausmas pažįstamas daugeliui. Kartais šiuos pojūčius lemia aiškios priežastys, pavyzdžiu...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų