Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Šunų ir kačių mylėtojai - kas labiau linkę dominuoti?

bernardinai.lt | 2015-03-31 18:04:18

Dauguma žmonių save yra linkę lyginti su šunimis arba katėmis ir yra plačiai išplitęs manymas, kad šios dvi žmonių grupės turi skirtingus charakterio bruožus. Psichologai išsikėlė iššūkį nustatyti, ar tikrai šunis ar kates mylintys žmonės tarpusavyje skiriasi kuo nors daugiau nei tuo, kokius gyvūnus mėgsta.

Šuo
Algirdo Kubaičio nuotr.

Duomenys rodo, kad populiarusis manymas yra teisingas, lyginant šunų ir kačių mylėtojus galima pastebėti, kad jie skiriasi ne vien bendrais bruožais, bet ir daugybe niuansų, į kuriuos įeina ir elgesys mezgant pažintis, taip pat tai veikia ir politines pažiūras.

Pagrindinis mano aptiktas dalykas, kad šunų savininkai yra linkę būti labiau socialūs, interaktyvūs ir dominuojantys (valingesni, atkaklesni ir labiau savimi užtikrinti), o kačių savininkai yra labiau intravertiški, savarankiški ir pasitinkintys (žmonės, kurie laiko ir šunis, ir kates, savo savybėmis labiau primena šunų savininkus.) Kai kurie australų tyrinėtojų Beatričės Albos ir Nicko Haslamo tyrimai dar labiau nušvietė kačių ir šunų mylėtojų skirtumus.

Svarbus klausimas buvo, ar žmonės renkasi gyvūnėlius pagal tam tikras jų jau turimas savybes, ar pasirinkti gyvūnėliai formuoja jų asmenybes. Iš žmonių, kurie yra labiau dominuojantys, galima tikėtis, kad jie rinksis labiau socialiai aktyvų ir nepriklausomą gyvūnėlį, kuris būtų panašesnis į juos pačius, tačiau iš kitos pusės tokie žmonės gali norėti ir labiau prisitaikančio prie jų poreikių gyvūnėlio, dėl kurio neturėtų keisti gyvenimo būdo, kuris būtų ramesnis, nesikirstų su jų asmenybe. Australų tyrinėtojai labiau tikėjo antrąja išvada. Jie turėjo hipotezę, kad šunys yra labiau nuolankūs gyvūnai (jie gali būti lengvai treniruojami ir paklūsta komandoms), tad jie turėtų būti mėgstami labiau linkusių dominuoti žmonių. Katės yra labiau nepriklausomos, jomis ne taip lengva manipuliuoti ar kontroliuoti. Tai gali susikirsti su dominuojančio žmogaus asmenybe, kas veda prie išvados, kad kates mylintys žmonės turėtų būti mažiau dominuojančios asmenybės.

Ankstesni tyrimai, kaip ir mano paties, į dominavimą žvelgė kaip į bendrą asmenybės bruožą, o anksčiau minėti australų mokslininkai pripažino, kad dominavimas gali būti skirstomas į tipus. Vienas iš jų yra vadinamas socialinio dominavimo orientacija. Tai yra ideologinis tikėjimas, kad kiekvienoje visuomenėje yra dominavimo hierarchija, nustatyti rangai, ir tikima, kad tai yra tinkamas visuomenės santykių organizavimas. Tas, kuris socialiniame dominavime užima aukštą vietą, sutiks su teiginiu, kad sveikintinas yra faktas, kad kai kurios grupės yra socialinio dominavimo viršuje, o kai kurios – apačioje.

Kitas dominavimo būdas yra tarpasmeninis dominavimas. Juo siekiama atkakliai ir ryžtingai veikti konkrečius asmenis, tai nėra ideologinis manymas, kad vienos asmenų grupės turi sekti kitomis. Tokie žmonės apibūdintų save kaip kontroliuojančius situaciją ar grupėje prisiimančius lyderio vaidmenį.

Dar vienas dominavimo aspektas yra varžymasis, kurio metu koncentruojamasi į galimybę aplenkti kitus ir taip parodyti savo viršenybę. Tikėtina, kad konkurencingos asmenybės sutiktų su tokiais teiginiais kaip „Besivaržydamas su kitais patiriu pasitenkinimą“ ir „Noriu būti didžiu žmogumi“.

Paskutinis dominavimo aspektas yra vadinamas narcisizmu, kuris grynai susijęs su santykiu su savimi. Į narcisizmą polinkių turintys žmonės paprastai labai aukštai vertina save, jų viduje sukasi tokios mintys kaip „manau, kad esu ypatinga asmenybė“ arba „ketinu tapti ypatinga asmenybe“.

Tyrimų metu duomenys buvo renkami du kartus – pirmą kartą dalyvavo 506 respondentai, o antrąjį – 528. Tai buvo atliekama internetiniu būdu, ir nors tyrėjai buvo australai, didžioji dalis apklausos dalyvių buvo iš JAV. Galbūt Valstijose dalyviams buvo siūlomas nedidelis užmokestis, nes apklausa truko apie pusę valandos.

Abiejų apklausų rezultatai bent iš dalies patvirtino mokslininkų prognozes. Šunų mylėtojai buvo labiau linkę į socialinio dominavimo orientaciją, tikintys hierarchijos ir kontrolės reikalingumu, taip pat labiau linkę konkuruoti. Tačiau žvelgiant į tarpasmeninį dominavimą, nebuvo pastebėta jokio skirtumo tarp kačių ir šunų savininkų. Taip pat nebuvo pastebėta jokio skirtumo tiriant asmenybių polinkių į narcicizmą (savo svarbos sureikšminimą).

Šiuo tyrimu prieita įdomių išvadų. Pasimatė, kad šunis mylintiems žmonėms buvo patraukli idėja, jog socialiniai santykiai yra struktūruoti pagrįsti rangais, taip pat jiems malonus faktas, kad šunys paklūsta bei vykdo jų komandas. Tačiau šunų savininkai į savo veiksmus su gyvūnais gali žiūrėti ir kaip į varžymąsi dėl kontrolės. Pavyzdžiui, sekama, ar Lesi tikrai atsiguls, jei tu jai įsakysi. Nereikia įrodinėti, kad tai kyla iš tikėjimo, kad viskas pasiekiama jėga (tai šunų mylėtoją leidžia laikyti ir žmogumi, turinčių polinkių į tarpasmeninį dominavimą), taip pat galima manyti, kad šunų mylėtojas turi išpūstą savęs matymą (narcisizmas), kuris jam suteikia teisę dominuoti šuns atžvilgiu. Pažiūrėjus į kitą monetos pusę, galima manyti, kad kačių augintojams visiškai nerūpi socialinis ar tarpasmeninis dominavimas. Jie tiesiog turi gyvūnėlį ir visiškai nenori konkuruoti su kate, net nesiima jokių pastangų, kad pasiektų, jog katė paklustų pačioms paprasčiausioms komandoms ar išmoktų jos šeimininkui priimtino elgesio.

Nors rezultatai yra patikimi ir stabilūs, tyrėjai pripažįsta, kad poveikis vis dėl to yra mažas. Tai leidžia manyti, kad kiti faktoriai, o ne jų išskirtas dominavimas, labiau apsprendžia, ką žmogus rinksis – katę ar šunį. Jie apibendrina, kad šie tyrimai parodo, jog katės arba šuns pasirinkimas nėra vien asmenybės skonio klausimas, bet pasako kai ką svarbaus apie fundamentalias asmenybės savybes ir tai, kaip jis mato pasaulį.

Iš psychologytoday.com vertė Vaiva Lanskoronskytė

bernardinai.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų