Sunkios akių traumos – iššūkis medikams ir pacientams

Šiltuoju metų sezonu padaugėja akių traumų, susijusių su statybų, būsto remonto, namų aplinkos, sodo tvarkymo ar žemės ūkio darbais, kurie atliekami elektriniais ar mechaniniais įrankiais. „Šių metų duomenys rodo, kad maždaug trys ketvirtadaliai sunkių akių traumų (kurių buvo galima išvengti) įvyko dėl neatsargaus žmonių elgesio. Apie 90 proc. tokių traumų patyrė vyrai“, – teigia Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė.

Reklama

„Akys – tai vienas iš jautriausių ir sudėtingiausių organų, kurio sužalojimai gali sukelti sunkias komplikacijas, o dažnai netgi aklumą. Akies trauma dažniausiai neigiamai paveikia žmogaus gyvenimo kokybę“, – teigia prof. R. Žemaitienė. Profesorė pasakoja apie dažniausiai patiriamas akių traumas, jų prevenciją bei pirmąją pagalbą.

Kokios dažniausiai patiriamos akių traumos šiltuoju metų sezonu?

Pavasarį ir vasarą išauga įvairių akies sužalojimų skaičius. Šiuo laikotarpiu žmonės dažniau užsiima įvairiais sodo ir remonto darbais, pamiršdami naudoti veido ir akių apsaugos priemones. Dažniausiai žmonės patiria lengvas akių traumas, kai dirbant buityje į akį patenka paviršiniai, smulkūs, dažniausiai metalo ar medžio svetimkūniai.

Prasidėjus žolės pjovimo sezonui, nerimą kelia kiaurinės akių traumos, patiriamos neatsargiai dirbant su žoliapjovėmis arba trimeriais. Dirbant be veido apsaugos skydelių ar apsauginių akinių, galima patirti itin sunkius sužalojimus. Kai su didele energija atlekiantis svetimkūnis patenka į akies vidų, jis smarkiai sužaloja akies audinius ir sukelia sunkų vidinį akies uždegimą. Patyrus akies traumą, gali patekti infekcija ir prisidėti jos sukeltos komplikacijos. Todėl neretai patyrus trauminius akies sužalojimus galima netekti regėjimo.

Kita dažna akių traumų priežastis – darbas su augalais. Pavyzdžiui, medžių genėjimas, šakų pjovimas, kurių metu su šakomis užgaunama akis. Nors dažnai sužeidimas būna negilus, tačiau nuo augalų patekusi infekcija gali sukelti sunkiai gydomą uždegimą.

Vaikams akių sužalojimų rizika šiltuoju metų laikotarpiu taip pat didėja, nes jie daugiau laiko praleidžia lauke, užsiimdami įvairia veikla – susižaloja nugriuvę nuo dviračio, paspirtuko arba neatsargiai elgdamiesi su aštriais daiktais.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitą problemą, kuri nors ir nėra priskiriama prie akių traumų, tačiau gali sukelti rimtas komplikacijas, susijusias su sezoniškumu. Nerekomenduojama maudytis vandens telkiniuose su kontaktiniais lęšiais, nes taip į akį gali patekti infekcija ir prasidėti sunkiai gydomas uždegimas.

Ką daryti patyrus akių traumą?

Pirmoji pagalba, įvykus akių traumai, labai priklauso nuo aplinkybių. Jei į akis pateko cheminių medžiagų, reikėtų nedelsiant akis plauti tekančiu vandeniu ne trumpiau nei pusę valandos ir tik tuomet vykti į gydymo įstaigą. Jei į akį pateko nedidelis svetimkūnis, galima bandyti jį išplauti dirbtinėmis ašaromis arba švariu vandeniu. Tačiau nepajutus pagerėjimo ar suprastėjus regėjimui – būtina kreiptis į gydymo įstaigą.

Jei akį sužalojo aštrus instrumentas, metalo skeveldra, patyrėte kitą didelės energijos akies sužalojimą, pavyzdžiui kalant metalą plaktuku, pjaunant žolę, kurio metu pajutote stiprų skausmą arba ryškų matymo pablogėjimą, tikėtina, kad įvyko kiaurinis akies sužalojimas, todėl būtina nedelsiant vykti į skubios pagalbos skyrių. Pasitaiko atvejų, kai žmogus nesureikšmina trumpalaikio akies skausmo ir į gydymo įstaigą atvyksta pavėluotai (t. y. po kelių parų), tuomet išvengti komplikacijų itin sudėtinga.

Ko negalima daryti, patyrus akių traumą?

Reikėtų vengti užsiimti savigyda. Nereikėtų pačiam bandyti ištraukti svetimkūnio pirštais, ausų krapštukais, pincetais ar kitokiomis priemonėmis. Net jeigu patenka ir didesnis svetimkūnis (pavyzdžiui, didesnis metalo gabaliukas ar žvejybinis kabliukas), jo traukti patiems jokiu būdu negalima, nes galima padaryti dar daugiau žalos akiai. Tokioje situacijoje reikėtų svetimkūnį stabilizuoti prie voko ar skruosto ir nedelsiant vykti į skubios pagalbos skyrių, kur bus suteikta profesionali pagalba.

Kaip gydomos akių traumos ir kokios jų gydymo galimybės Kauno klinikose?

Dažniausiai pasitaikančios nesudėtingos akių traumos yra gydomos Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje. Čia yra pašalinami paviršiniai akies svetimkūniai, siuvamos vokų žaizdos, skiriamas reikiamas gydymas. Dėl šių traumų šiltuoju metų laikotarpiu kasdien atvyksta apie 20-30 pacientų.

Dėl sunkių akių traumų, kai yra diagnozuojami kiauriniai akių sužalojimai, pacientai yra stacionarizuojami Kauno klinikų Akių ligų klinikoje, kurioje atliekamos skubios ir sudėtingos operacijos, siekiant išsaugoti paciento akį ir regėjimą, skiriamas intensyvus medikamentinis gydymas. Šiais metais tokias operacijas jau prireikė atlikti daugiau nei 40 pacientų, patyrusių sunkias akių traumas.

Tačiau kai kurių sunkių traumų metu regėjimo funkcija gali būti pažeidžiama negrįžtamai. Dažniausiai taip nutinka dėl tinklainės, regos nervo ir kitų neatsistatančių akies struktūrų pažeidimo. Kai kurių didelių pažeidimų pasekmių pašalinimui reikalingos pakartotinės didelės apimties akies rekonstrukcinės operacijos, tokios kaip ragenos persodinimo, dirbtinės rainelės implantavimo, esant potrauminiams dideliems rainelės defektams, trauminės kataraktos, afakijos korekcijos, tinklainės atšokos ir kitos.

Kokios yra patikimiausios prevencinės priemonės, norint išvengti akių traumų?

Pagrindinės prevencijos priemonės yra apsauginiai akiniai ir skydeliai. Abi šios priemonės yra būtinos, kai yra naudojami įvairūs elektriniai, akumuliatoriniai ar benzininiai prietaisai, sukuriantys itin didelę jėgą. Kokias tiksliai apsaugines priemones naudoti, reikėtų pasitikrinti įrankio instrukcijoje. Taip pat ir naudojant įvairius mechaninius įrankius, tokius kaip plaktukas, replės, laužtuvas bei atliekant remonto darbus, būtina užsidėti apsauginius akinius.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nemaža dalis traumų įvyksta apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų.